PATVIRTINTA
2016 m. spalio 26 d.
ŠU senato posėdžio (protokolo Nr. SP-09)
nutarimu Nr. 3

PAKEISTA
2019 m. birželio 12 d. ŠU senato posėdžio
(protokolo Nr. SP-6) nutarimais Nr. 3, 4
ŠU senato pirmininkė Diana Strakšienė

Šiaulių universiteto prioritetinės mokslo ir meno kryptys, mokslininkų grupės

GAMTOS MOKSLAI IR PAŽANGIOS TECHNOLOGIJOS

Moksliniai tyrimai orientuoti į aplinkos veiksnių įtakos gamtos ir žmogaus sukurtų sistemų sąveikai ir raidai nagrinėjimą, atskirų jos komponenčių raiškos mokslinį ar technologinį vertinimą, analizinės ir tikimybinės skaičių teorijos problemų sprendimą, įvairių reiškinių ir procesų analizę, vertinimą bei prognozavimą, gamybos procesų efektyvumo didinimą, modernios informatikos vystymą. Jungtinėse gamtos ir technologijos mokslų sričių komandose bendradarbiaujama dalyvaujant tarptautinėse programose, taip pat vykdant Lietuvos ir užsienio verslo MTEP užsakymus. Mokslininkų grupės siekia kurti inovacijas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje turėtų poveikį regiono ir visos šalies konkurencingumui.
Aplinkos tyrimai. Aplinkos tyrimų mokslo grupės tematika yra gamtinėse ekosistemose ir antropogenizuotoje aplinkoje vykstančių ekologinių procesų tvarumo ir ekosistemų paslaugų vertinimas bei modeliavimas kintančio klimato sąlygomis. Pagrindinis dėmesys yra skiriamas atmosferos bioaerozolio poveikiui ekosistemoms ir žmogaus sveikatai. Mokslininkų grupės veikla nukreipta į tarpkryptinį bendradarbiavimą aplinkos tyrimuose, tęsiant tarptautinės lyderystės aerobiologijos (daugiausia alergeninių žiedadulkių ir grybų sporų) srityje praktiką. Grupė numato praplėsti mokslinius interesus, nukreipdama juos į vandens ekosistemų tyrimus ir ekosistemų užterštumo mikroplaušu / mikroplastiku vertinimą. Eksperimentinėje Botanikos sodo bazėje vykdomi mokslo darbai, susiję su farmacijai aktualių medžiagų tyrimais augaluose bei augalų aklimatizacijos ir fenofazių vertinimu. Esamas Aplinkos tyrimų mokslo grupės tarptautinis-tarpdisciplininis bendradarbiavimas yra pagrindas naujoms perspektyvioms šakoms plėtoti ir partnerių skaičiui didinti.
Analizinės skaičių teorijos problemos. Nagrinėjamas dzeta ir L funkcijų, priklausančių nuo parametrų, reikšmių pasiskirstymas, universalumas, jungtinis bei mišrus jungtinis universalumas, sprendžiamos sudėtinių funkcijų nuo dzeta funkcijų rinkinio universalumo problemos, daug dėmesio skiriama universalumo efektyvinimo klausimams. Numatoma spręsti dzeta funkcijų bei jų klasių reikšmių pasiskirstymo problemas, orientuojantis į specialių dzeta funkcijų ir jų rinkinių diskretaus universalumo tyrimus; gautus universalumo rezultatus pritaikyti šių funkcijų funkcinio nepriklausomumo ir nulių pasiskirstymo tyrimams (tokio tipo rezultatų svarbą rodo Tarptautiniame matematikų kongrese akcentuota tyrimų kryptis apie Rymano ir kitų dzeta funkcijų algebrinį-diferencialinį nepriklausomumą); sustiprinti ir išplėtoti bendradarbiavimą tarp šioje srityje dirbančių Šiaulių ir Viurcburgo Juliaus Maximiliano (Vokietija), Nagojos (Japonija), Rusijos Ramiojo vandenyno nacionalinio universiteto Taikomosios matematikos instituto bei kitų šalių mokslininkų, nagrinėjančių dzeta ir L funkcijų asimptotinio elgesio klausimus.
Tyrimų rezultatai taikomi kodavimo teorijoje, kriptografijoje, informatikoje ir kvantinėje mechanikoje.
Modeliavimas ir duomenų mokslas. Numatoma tęsti supersunkiųjų branduolių stabilumo tyrimus, tirti netiesinės difuzijos ir termodifuzijos modelius ir jų taikymą kristalų, molekulių ir puslaidininkių savybių projektavimui. Kartu su VU tirti superdifuzijos taikymą elektronikoje, veikiant rentgeno spinduliuotei. Pritaikyti sudarytus heterogeninių sistemų modelius kompiuterinių tinklų valdymo algoritmams sudaryti. Sudaryti Markovo grandinių Monte Karlo metodą bei pritaikyti jį proteomikoje metiliacijų analizei ir lazerinei optinių medžiagų diagnostikai. Kurti šilumokaičių tipo gaminių skaitinius modelius, atliekant užsakomuosius tyrimus regiono ir šalies įmonėms.

HUMANITARINIAI MOKSLAI VISUOMENĖS KULTŪROS PLĖTROJE

Humanitariniai mokslai suvokiami plačiąja prasme, taikant sampratą, kad moderni metodologinė prieiga bei teorijos taikymas peržengė tradicinę takoskyrą tarp humanitarinių ir kitų mokslų sričių. Suprantant, kad yra būtinas dialogas tarp humanitarinių ir taikomojo meno, socialinių ir gamtos bei technologijos mokslų tyrimų, skatinami ir inicijuojami tarpdisciplininiai ir komparatyvistiniai tyrimai, siekiant išlaikyti svarbų humanitarinių mokslų vaidmenį šiuolaikinėje mokslo paradigmoje. Humanitarinių mokslų misija visuomenės inovacinės kultūros plėtroje – vykdyti reikšmingus tarpdisciplininius humanitarinius (kalbos, literatūros, istorijos, kultūros, atminties, paveldo) tyrimus ir, bendradarbiaujant su kitų mokslo sričių atstovais, aktyvinti mokslo, verslo ir visuomenės integraciją; prisidedant prie darnios valstybės vystymosi, plėtoti humanitarinį diskursą, įtraukiant plačias visuomenės grupes, politikos bei verslo atstovus. Prioritetinė humanitarinių mokslų sritis lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik pagal tyrimų lauką, t. y. ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis, bet ir pagal jos misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge. Lituanistikos plėtra yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra laikomas vienu iš mokslą ir studijas grindžiančių principų, o mokslo ir studijų institucijos, prisidedančios prie šio prioriteto įgyvendinimo, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą. Lituanistikos tyrimų plėtros strateginėse gairėse tarp prioritetinių lituanistikos tyrimų temų iki 2020 metų yra įtraukti baltų kalbų tyrimai, taip pat dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės transformacijos tyrimai ir kt.
Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: regioninis aspektas. Tyrimai vykdomi skirtingomis kryptimis: kalbotyra (tarmių ir kalbų tyrimai), literatūrologija (regioniniai literatūros tyrimai krikščioniškuoju ir kt. aspektais), kultūrologija, etnologija (medicinos humanitarika ir subkultūrų, įvairių socialinių grupių tyrimai), muzikologija (akademinė muzika pučiamųjų orkestrams; lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių orkestruotės stilistika).
Regionalumo, t. y. regiono specifiškumo, išskirtinumo, savitumų moksliniai tyrimai aktualūs siekiant stiprinti ir vystyti regioną (šiuo atveju – sociokultūrine prasme). Viena esminių prielaidų, kaip stiprinti regioninį tapatumą, yra lokalios kultūros pažinimas bei multikultūriškumo tyrimai. Užsienio šalyse tokie tyrimai įvairiomis kryptimis plėtojami kalboje, literatūroje, etnologijoje, kultūros studijose, muzikologijoje ir pan. Tai matyti iš tokių temų kaip regionalumas ir modernas; regionalizacija politikos moksluose; regionalumas ir religija; regionalūs judėjimai ir regionalumas tarpinėse europinėse erdvėse; regionas – menas – regionalumas; regionalumas ir identitetas. Pasauliniu mastu itin aktualios mokslo sritys yra medicinos humanitarika, medicinos / sveikatos antropologija ir etnologija, ką liudija aktyvi medicinos, sveikatos antropologų ir etnologų mokslinė teorinė ir taikomoji veikla.
Iššūkis – surasti tinkamus interdisciplininius aspektus literatūros, dailės, muzikos, kalbos, istorijos ir kitų humanitarinių studijų sričių, konkrečių Lietuvos ir kitų regionų tyrimuose. Toliau bus tęsiami gretinamieji kalbų, literatūrų ir kultūrų tyrimai.
Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: istorijos aspektas. Istorikų tyrimai daugiausia koncentruojasi Vidurio ir Rytų Europos (kartu ir Lietuvos) XV–XX a. politinės, socialinės ir lokalinės istorijos analizėje, taip pat daug dėmesio skiriama paveldo tyrimams. Ši tematika šiuolaikinėje istoriografijoje išlieka aktuali. Šiuolaikinėje istoriografijoje beveik visą XX a. II pusę vyravo socialinės ekonominės istorijos tyrimai, tačiau nuo paskutiniųjų XX a. dešimtmečių vis labiau vyrauja naujosios kultūros istorijos (įeina ir kasdienybės istorijos, mikroistorijos kryptys) ir naujosios politinės istorijos, taip pat sovietologijos tyrimai.
Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: lietuvių filologijos aspektas. Lietuvių filologijos specialistai tiria šiuos aspektus: a) tekstų tyrimai sociolingvistiniu, pragmatiniu, sintaksiniu aspektais; b) kalbos normų raidos ir terminologijos tyrimai; c) lietuvių kalbos istorijos ir rašytinio lietuvių kalbos paveldo tyrimai; d) kalbos pasaulėvaizdžio atskleidimas, remiantis gretinamąja kalbų analize, konceptų raiška ir konceptualiųjų metaforų apibūdinimu; e) įvairių laikotarpių ir žanrų naratyvinių prozos struktūrų ir poezijos tyrimai, akcentuojant teorines, metodologines, komparatyvistines ir interdisciplinines literatūros problemas; f) kalbinės komunikacijos tyrimai.
Filologiniai lituanistiniai tyrimai apima kalbos, kaip svarbiausios komunikacijos formos, ir literatūros analizę įvairiais aspektais. Šiuo metu pasaulyje kalbotyros ir literatūrologijos mokslai yra įvairialypiai, problemų laukas itin platus. Pati bendriausia ganėtinai nauja tendencija – tarpdisciplininiai tyrimai, integruojantys ne tik kalbą ir literatūrą, bet ir artimas humanitarines šakas – menotyrą, istoriją, komunikaciją ir kt. Svarbūs, pasaulyje plėtojami ir fundamentiniai kalbos ir literatūros tyrimai.
Kalbos, literatūros, kultūros ir istorijos tyrimai: užsienio kalbų aspektas. Tyrimai atliekami pagal šias tematikas: 1) ekvivalentiškumo problematika vertime; 2) semantinė funkcinė lingvistika; 3) pasaulio konceptualizacija kalbose; pasaulėvaizdžio eksplikacija remiantis gretinamaisiais tyrinėjimais; 4) užsienio kalbų mokymas ir mokymasis Europos Sąjungos kontekste.
Atsižvelgiant į Europoje vykstančius pokyčius, susijusius su nuolatos didėjančiais pabėgėlių srautais, ir siektiną ambicingą modelį „gimtoji kalba plius dvi užsienio kalbos", didinant bendradarbiavimą tarp ES šalių, moksliniuose tyrimuose pagrindinis dėmesys kreiptinas į kalbų politiką, daugiakalbystę ir tarpdiscipliniškumą. Ypač daug dėmesio skiriama komparatyvistikos tyrimams. Kita svarbi tema – anglų kalbos kaip mokslo ir tyrinėjimų kalbos statusas ir jos santykis su nacionalinėmis kalbomis.

INKLIUZINĖS VISUOMENĖS STIPRINIMAS SOCIOEDUKACINĖMIS PRIEMONĖMIS

Kuriant įrodymais grįstas sociokultūrines inovacijas, siekiama spręsti inkliuzinio bei specialiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo kokybės, socioedukacinės pagalbos užtikrinimo neįgaliesiems ir kitiems socialinės atskirties rizikos situacijose esantiems asmenims ir jų socialinį dalyvavimą įgalinančių, sveikatos, kitų rizikos veiksnių valdymo ir psichosocialinės sveikatos ugdymo problemas. Taikomųjų tyrimų rezultatais siekiama darytį poveikį visuomenės struktūroms, tiesiogiai susijusioms su politiniais sprendimais ir jų praktiniu įgyvendinimu, siekiant neįgaliųjų bei kitų socialiai pažeidžiamų asmenų socialinės gerovės ir veiksmingų pokyčių švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos srityse plėtojant kompleksinės pagalbos tinklų funkcionavimą. Tikslinės grupės – vaikai ir suaugusieji, turintys specialiųjų ugdymosi, socialinių, reabilitacinės pagalbos bei sveikatinimo poreikių; švietimo pagalbos, socialinės reabilitacijos ir visuomenės sveikatos specialistai.
Inkliuzinio ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo inovacijos. Moksliniais faktais pagrįsti socioedukacines specialiojo ir inkliuzinio ugdymo bei logopedinės pagalbos proceso, turinio, strategijų inovacijas. Tyrinėjama vaikų, turinčių negalių ir sutrikimų, specialiųjų ugdymosi poreikių atpažinimo, vertinimo ir tenkinimo kokybė, specialioji pedagoginė, logopedinė, psichologinė pagalba vaikams, konsultacinė pagalba vaikų tėvams ir pedagogams, plėtojami inkliuzinio ugdymo vertybių, svarbių visuomenės gerovei, taip pat pedagogų ir kitų švietimo pagalbos specialistų ugdymo bei kitų socioedukacinių inovacijų tyrimai.
Tarpdisciplininių inkliuzinio ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo tyrimų, atliepiančių naujausias tarptautinių akademinių bei pilietinių organizacijų inicijuojamų šios srities tematikų tendencijas, plėtojimas. Tyrimo rezultatų sklaida tarptautiniuose pripažintuose žurnaluose.
Socialinės atskirties rizikos situacijose esančių asmenų socialinis ugdymas ir psichosocialinė gerovė. Tirti negalios ir socialinės atskirties rizikos situacijose esančių asmenų socialinius įgūdžius, psichosocialinio atsparumo, streso įveikos, profesinio rengimo, įgalinimo, socialinio dalyvavimo iššūkius ir galimybes. Gautų empirinių duomenų pagrindu modeliuoti psichosocialinės, socialinio darbo ir ugdymo(si) inovacijos, įgalinančios socialinės ir švietimo pagalbos metodologinius principus, socializacijos-resocializacijos ir konsultacines-terapines poveikio priemones, socialinės įtraukties didinimo iniciatyvas, plėtoti psichosocialinės, socialinės pedagoginės pagalbos ir socialinės reabilitacijos tinklų funkcionavimo ir koordinavimo galimybes. Plėtojamos tyrimų tematikos: inkliuzinio ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo inovacijos; socialinės atskirties rizikos situacijose esančių asmenų socialinis ugdymas ir psichosocialinė gerovė.

SOCIOEKONOMINIAI REIŠKINIAI GEROVĖS VALSTYBĖS KŪRIMO PROCESE

Šios krypties tyrimai apima darnaus valstybės vystymosi sritis: sumani visuomenė, sumani ekonomika ir sumanus valdymas, moterų ir vyrų (ne)lygybės bei diskriminacijos tyrimai socioekonominėje kaitoje. Mokslo tyrimai orientuoti į užimtumo didinimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, investicijų ir verslo aplinkos gerinimo, finansinio tvarumo užtikrinimo problemų sprendimus, ilgalaikių santykių ir vertės bendrakūros valdymą, darnaus vystymosi raišką tarpsektoriniu lygmeniu, gerą valdymą vietos savivaldoje, kiekybinį makroekonominių procesų modeliavimą, švietimo vadybos ir lyderystės problematiką, moterų ir vyrų (ne)lygybės bei diskriminacijos stiprėjimo / silpnėjimo tendencijų prognozavimą, lyčių lygybės ir diskriminacijos vertinimą bei matavimą, naujų teorinių įžvalgų, implikuojančių lyties aspektą į kitas mokslo sritis ir kryptis, kūrimą.
Gerojo valdymo raiška vietos savivaldoje. Diskutuojant apie efektyvią viešojo administravimo sistemą, atitinkančią vyraujančias demokratines vertybes ir pasaulines tendencijas, pastaruoju metu daug dėmesio skiriama gerojo valdymo konceptui. Gerasis valdymas reiškia patikimą viešojo sektoriaus valdymą, atliepiantį efektyvumo ir ekonomiškumo kriterijus, akcentuoja dalyvaujantį valdymo būdą, kai veikiama atsakingai, atskaitingai ir skaidriai, kur vertinama pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Gerojo valdymo principai taikytini tiek globaliu ar europiniu lygmeniu, tiek nacionaliniu, tiek regioniniu ar vietiniu lygmenimis. Gerasis valdymas vietos savivaldos institucijų, kurios yra arčiausiai piliečių ir jiems teikiamų paslaugų, lygmenyje – viena iš pagrindinių demokratinės valstybės prioritetinių krypčių. Nepaisant didelio susidomėjimo gerojo valdymo sampratų aiškinimu, gerojo valdymo principų plėtotės vietos savivaldoje tyrimų raiška dėl jų įvairiapusiškumo ir kompleksiškumo, teorinė analizė išlieka vienu iš pagrindinių viešojo administravimo mokslo tyrimų probleminių klausimų. Stiprėjantį mokslinį potencialą viešojo administravimo kryptyje liudija sutelkta metodologų komanda, kryptingai vykdanti taikomuosius ir fundamentinius tyrimus pagal švietimo, regionų socioekonominės raidos, gerojo valdymo raiškos vietos savivaldoje tematikas.
Socialinių iššūkių tyrimai. EK ir EBPO teikia informaciją apie globalius kaitos procesus, kurie veikia visuomenės ir technologijų raidą. Vienas didžiausių globalios raidos iššūkių yra augantis neapibrėžtumas, eksponentinis informacijos kiekio augimas, radikali technologinė kaita, visų visuomenės gyvenimo sričių bei globalių kaitos procesų tarpusavio priklausomybės didėjimas. Vienintelis galimas atsakas į šiuos iššūkius yra žinojimo / mokslo ir mokslinių tyrimų stiprinimas. Šios mokslo grupės tyrimai turi tapti visų politikos sričių integralia dalimi, efektyviai akumuliuoti ir adaptuoti globalią informaciją Lietuvos visuomenės raidos poreikiams. Socialinių iššūkių mokslo grupės strateginis tikslas siejamas su ekonomikos inovatyvumo, viešojo sektoriaus patikimo valdymo ir socialinių problemų sprendimo sąsajų (sąveikos) globalios kaitos procese tyrimais, prisidedant prie šalies darnios raidos ir tarptautinio konkurencingumo plėtojimo bei didesnio mokslininkų kritinės masės sutelkimo visuomenės problemų sprendimui. Mokslo grupė labiau orientuosis mokslo darbus publikuoti aukšto lygio leidiniuose drauge su prieš tai išvardytų iššūkių sprendimu, kas leistų tikėtis, kad mokslininkams pavyks greičiau įsilieti į tarptautinę mokslo erdvę. Mokslo grupės siekis – įsitraukti į ES masto mokslinių tyrimų ir inovacijų suformuluotas misijas, kurios turi būti akivaizdžiai svarbios visuomenei, ir siekti suteikti konkrečią naudą gyventojams.
Remiantis naujojo materializmo teorinių požiūrių kombinacija, planuojama gauti naujų mokslo žinių, kurios svarbios viešajai socialinei politikai, t. y. žinių apie veiksnius, kurie daro įtaką gerovės valstybės formavimuisi ir raidai Lietuvoje: žmogiškojo kapitalo žemas inovacinis pajėgumas; Europos socialinių teisių ramsčio principų (teisingas ir orus darbo užmokestis, informavimas apie darbo sąlygas ir apsauga atleidimo iš darbo atveju, socialinis dialogas ir darbuotojų įtraukimas, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, sveika, saugi ir etiškai pritaikyta darbo aplinka ir duomenų apsauga) realizavimo prielaidos; nelygybės ir diskriminacijos mažinimas, nelygiavertė moterų ir vyrų padėtis darbo rinkoje (biržinėse įmonėse, mokslo organizacijose); ilgalaikės inovatyvios socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių integracijos strategijos Šiaulių mieste parengimas.
Numatoma realizuoti naujus metodologinius ir teorinius požiūrius bei sukurti naujas tyrimų metodikas. Tyrimų pagrindu parengtos praktinės rekomendacijos bei siūlymai bus pristatyti seminaruose, darbo grupėse, rengiančiose nacionalinius veiksmų planus, suinteresuotoms institucijoms ir praktinėse konferencijose.
Mokslo grupė stengsis plėtoti naują požiūrį į mokslinius tyrimus ir inovacijas: atlikti tyrimus, turinčius aiškią pridėtinę vertę gerovės valstybės kūrimo procese; dėti daugiau pastangų, siekiant mokslinių tyrimų rezultatus paversti inovacijomis; įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas, skatinant „atvirąjį mokslą".
Darnus vystymasis gerovės užtikrinimo procese. Neabejojama, jog darnus vystymasis apima nelygybės valstybėse ir tarp valstybių mažinimą. Per pastaruosius dešimtmečius daugelyje pasaulio šalių įvyko ryškūs pokyčiai paskirstant pajamas. Šiame kontekste ypač aktualūs tampa globalizacijos, demografinių ir technologinių pokyčių, darbo rinkų netobulumo, darbo rinkos institucijų pokyčių ir kt. veiksnių poveikio pajamų nelygybei vertinimo tyrimai. Būtina analizuoti ir vertinti funkcinio pajamų pasiskirstymo kitimo pasekmes, t. y. poveikį skirtingoms bendrosios paklausos komponentėms, našumui, valstybės biudžeto pajamoms, ekonomikos augimui ir makroekonominiam stabilumui. Įmonių socialinė atsakomybė (ĮSA) ypač svarbi šiame kontekste, nes socialiai atsakingos įmonės siekia trijų aspektų suderinamumo, tai ekonominiai, socialiniai ir aplinkosauginiai tikslai kuriant vertę ne tik pačiam verslui, bet ir bendrą vertę verslui, visuomenei, aplinkai. ĮSA nesiekia sumažinti ar paneigti pelno siekimo tikslo, bet akcentuoja pelno siekimą atsakingai. ĮSA iš esmės reikalauja persvarstyti viso verslo procesus per darnumo, poveikio aplinkai ir suinteresuotosioms šalims prizmę. Tai turi tapti strategine verslo plėtojimo kryptimi.
Kiekybinis makroekonominių procesų modeliavimas. Moksliniai tyrimai atliekami šiose srityse: valstybės skolinimosi poveikis ekonomikai; ES regioninės paramos grąžos vertinimas; visuomenės senėjimo poveikis darbo rinkai.
Valstybės skolinimosi poveikis ekonomikai tiriamas per sąlygų, kada valstybės skola skatina (stabdo) ekonomikos augimą, identifikavimą. Ekonomikos augimo ir valstybės skolos tarpusavio ryšys mokslo tyrėjų yra analizuojamas įvairiais aspektais. Pastaruoju metu dažnai nustatoma, kad skolos ir augimo ryšys netiesinis, siekiama nustatyti lūžio tašką, kokį skolos dydį viršijus prasideda neigiamos pasekmės; siekiama įvertinti veiksnius, kurie lemia skolos poveikio ekonomikos augimui heterogeniškumą.
ES regioninės paramos grąžos vertinimo tyrimais siekiama sukurti regioninės paramos grąžos vertinimo modelį, kuris apimtų grąžos heterogeniškumą sąlygojančius veiksnius, ir jo pagrindu atlikti ES regioninės paramos grąžos vertinimą, nustatant paramos intensyvumo bei heterogeniškumą sąlygojančių veiksnių, lemiančių teigiamą ir reikšmingą grąžą, lygį.
Visuomenės senėjimas yra ilgalaikė tendencija Europoje, prasidėjusi prieš kelis dešimtmečius. Nors šis reiškinys paprastai susijęs su ekonominės situacijos gerėjimu ir sveikatos apsaugos sistemos pažanga, jis sukelia nemažai ekonominių ir socialinių problemų – darbo jėgos apimties mažėjimą, kuris gali riboti ekonominį augimą, visuomenės pajamų ir perkamosios galios didėjimą, kylančią įtampą socialinės apsaugos sistemoje. Vienas iš būdų, galinčių padėti spręsti dėl visuomenės senėjimo kylančią darbo jėgos mažėjimo ir jos struktūros neatitikties darbo rinkos poreikiams problemą, yra tarptautinė migracija. Trūksta tyrimų, kuriuose modeliuojamas imigracijos srauto poveikis senėjančios visuomenės darbo rinkai, atskleidžiamos migracijos politikos priemonių galimybės reguliuoti imigracijos srautus, atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius. Analizuojamas visuomenės senėjimo poveikis darbo rinkai, identifikuojant poveikio kanalus, vertinant pakaitinės migracijos panaudojimo visuomenės senėjimo problemai spręsti galimybes.
Švietimo vadyba ir lyderystė. Švietimo vadybos / lyderystės tyrimų tematika aktuali tiek nacionaliniame, tiek tarptautiniame kontekste, remiantis tiek nacionaliniais, tiek ES, tiek JT dokumentais. Lyderystė yra aktuali vadovavimo bet kokiai organizacija paradigma, pasitinkant visuomenės kaitos iššūkius 4.0 Pramonės revoliucijos, globalizacijos, darnaus vystymosi ir kt. kontekstuose.
Tyrėjų grupė visada dirba vadybos ir edukologijos mokslų sankirtoje. Tai lemia specifinis tyrimų laukas – švietimo organizacijos, kurioje galioja bendrieji vadybos ir lyderystės modeliai. Tyrėjai yra ERRA ir ERSA organizacijų nariai.

ŠVIETIMO IR UGDYMO(SI) PROCESAI

Tyrimai vykdomi vaikų ir suaugusiųjų formaliojo, neformaliojo švietimo ir ugdymo(si) procesų kontekstuose. Tiriamos pedagogų, švietimo specialistų ugdymo(si) inovacijos, pedagogų rengimo bei ugdymo(si) sistemos reiškiniai. Atliekamas vaikystės kultūros fenomenų socialinių, edukacinių tyrimų metodologijos pagrindimas tarpdisciplininių ryšių įvairovėje; plėtojamas diskursas vaikystės kultūros fenomenų pažinimo procese, leidžiantis pedagogams realizuoti demokratijos kultūros vertybėmis grįstą ugdymą ir edukacinį konsultavimą bei švietimą. Gamtamokslinio ir technologinio ugdymo) tyrimai grindžiami sistemine ir integracine prieigomis bei esmine mokslo, technologijų ir visuomenės sąveikos teorija. Tiriamos gamtamokslinio ir technologinio ugdymo sąsajos, analizuojamos integruoto ir tarpdalykinio ugdymo(si) prieigos, nagrinėjamas gamtos mokslų dalykų bei matematikos mokytojų bendradarbiavimas efektyvinant gamtamokslinio ir technologinio ugdymo procesą. Taip pat vykdomi meninio ir sportinio ugdymo(si) tyrimai, orientuoti į vaikus ir suaugusiuosius, taip pat asmenis, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių.
Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas. Integrali gamtamokslinio ir technologinio ugdymo dalykų prieiga sudaro sąlygas kompleksiškai tyrinėti ugdymo procesą, daryti atsakingus sprendimus, numatyti tolesnius kelius. Vykdomi tarpdisciplininiai tyrimai su užsienio šalių tyrėjais, projektinė veikla, tyrimų rezultatai publikuojami nacionalinėje ir užsienio mokslo spaudoje.
Numatoma planuoti, organizuoti ir vykdyti nacionalinius bei tarptautinius gamtamokslinio ir technologinio ugdymo tyrimus visose bendrojo ugdymo bei aukštosios mokyklos pakopose; tyrimo rezultatais grįsti Lietuvos pedagogų rengimo tobulinimą, skleisti mokslinę metodinę patirtį; supažindinti visuomenę su šiuolaikinėmis gamtamokslinio ir technologinio ugdymo problemomis, skatinti edukologinę savišvietą.
Pedagogų ugdymas ir mokymo(si) procesai. Lietuvos pažangos strategija Lietuva 2030 (2012), Valstybinė švietimo strategija 2013–2022 (2013) kelia esminį tikslą – įgalinti Lietuvos švietimą tapti valstybės gerovės tvariu pagrindu veržliam ir savarankiškam žmogui, atsakingai ir solidariai kuriančiam savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį. Moksliniais tyrimais ir duomenimis grįsta pedagogo praktika yra siekiamybė formuojant valstybės politiką ir kuriant planus ateičiai. Tyrinėjant kasdienę praktinę mokytojų veiklą atrasti / išgryninti esminius dalykus, kurie galėtų tapti baziniai rengiant mokytojus, kurti modelius, įgalinančius mokytojus nuolat tobulėti praktinėje veikloje, plėtoti asmeninį meistriškumą. Siekiama atlikti aukšto lygio mokslinius tyrimus pedagogų ugdymo(si) srityje, analizuojant pažangiausios pasaulinės praktikos (ugdymo(si) novacijų, tokių kaip probleminis mokymasis ir kt.) adaptavimo rezultatus Lietuvoje. Tikimasi prisidėti prie švietimo ir ugdymo(si) procesų raidos, sėkmingai atliepiant lūkesčius, siejamus su mokymosi paradigmos raiška. Lietuvoje vykdomi fundamentiniai ir taikomieji edukologijos srities moksliniai tyrimai svarbūs ne tik mokslui, bet ir pedagogų rengimo studijoms, skatinančioms visuomenės nuostatų ir kompetencijų kaitą, lemiančią sumanios ir įtraukios visuomenės tapsmo proveržį Lietuvoje. Mokslinių tyrimų pagrindu teikiami rezultatai, išvados ir rekomendacijos padės gerinti studijų kokybę bei didinti mokytojo profesijos prestižą. Tyrimų rezultatų pagrindu kintantis mokytojų rengimas sudarys prielaidas augti mokytojų profesionalumui, pasitenkinimui darbu – didės mokytojų autoritetas visuomenėje.
Remiantis gerąja Lietuvos ir užsienio šalių švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo patirtimi, vykdyti sisteminius švietimo ir ugdymo tyrimus, atskleidžiant pedagogų rengimo bei ugdymo(si) sistemos reiškinius, bendruosius švietimo dėsnius ir mokymo(si) procesus, strategijas, formas ir būdus, siekiant tvarios ir įtraukios mokyklos bei visuomenės kūrimui aktualių tikslų.
Vaikystės fenomenų studijos ir tyrimai. Vaikystės tyrimai, kaip tarpdisciplininiai, plėtoja edukacinių tyrimų metodologiją, kuri apima švietimo reiškinius ir ugdymo procesus. Šių tyrimų subjektas yra vaikas, jo sociokultūrinė situacija tiek švietimo institucijose, tiek ir ugdyme. Todėl vaikystės, kaip socialinės konstrukcijos, supratimas leidžia identifikuoti švietimo strateginių sprendimų reikšmingumą ugdymui kaip dialogui, kuris nuolat vyksta tarp vaiko ir pedagogo. Vaikystės tyrimai yra reikšmingi politikų, pedagogų asmeninių pažiūrų ir įsitikinimų demistifikavimui, orientuotų į vaiką ne kaip dabarties, o kaip ateities kūrėją. Jie leidžia pereiti nuo direktyvinio pobūdžio santykių su vaikais prie interdirektyvinių, tarpkultūrinių santykių.
Vaikystės fenomenų tyrimai yra nepakankamai plėtojami Lietuvoje, kur kas intensyviau jie reiškiasi Vidurio Europos šalyse (Vokietijoje, Prancūzijoje) bei Skandinavijoje (Danija, Norvegija, Suomija). Pradėta skirti dėmesio jiems ir naujose Europos Sąjungos šalyse (Estijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Kroatijoje, Bulgarijoje, Slovakijoje). Kadangi vaikystės tyrimai šiose šalyse išplėtoti nevienodai (kai kuriose turi fundamentinį, kitose – praktinį aspektą), todėl bendradarbiavimas su užsienio šalių tyrėjais gali vykti orientuojantis į nacionalinius bei tarptautinius pasiekimus.
Bus plėtojamos šios vaikystės fenomenų tyrimų kryptys: pagrindžiama šiuolaikinės vaikystės fenomenų tyrimų metodologija; plėtojami vaikystės kultūros fenomenų tyrimai: vaikų laisvė, kūrybiškumas, savarankiškumas, elgesio kultūra ir kt.; atliekami į vaiką ir vaikystę orientuoto ugdymo inovacijų tyrimai.
Kultūrinis, meninis ir sportinis ugdymas tvarioje inkliuzinėje visuomenėje. Remiantis edukologijos, menotyros, kitų mokslo krypčių ir šakų bei tarpdisciplininiais tyrimas išskirti aktualius meninio ir sportinio ugdymo aspektus šiuolaikinėje inkliuzinėje visuomenėje. Tyrimo laukas apima visas meninio ir sportinio ugdymo grandis: ankstyvąjį ugdymą, ugdymą bendrojo ugdymo mokyklose, muzikos (meno) ir sporto mokyklose, meno ir sporto pedagogų rengimą aukštosiose mokyklose ir kt. Ypač skatinami inkliuziniai meninio ir sportinio ugdymo tyrimai, kurie orientuoti į vaikus ir suaugusiuosius, taip pat asmenis, turinčius specialiųjų ugdymosi, socialinių, reabilitacinės pagalbos bei sveikatinimo poreikių.
Meninio ir sportinio ugdymo tyrimai Lietuvoje yra vykdomi, tačiau požiūrių, koncepcijų ir metodikų įvairovė reikalauja sisteminio požiūrio, kurio suformavimas ir yra tyrėjų ateities uždavinys. Būtina išanalizuoti užsienio šalyse atliekamus tyrimus, taip pat publikuoti mūsų tyrėjų darbus užsienio šalių tarptautiniuose mokslo leidiniuose, vykdyti plačią koncertinę, meninę, sportinę bei kt. veiklą Lietuvoje ir užsienyje.