Bičių nykomo problema

Bitės gyvena ir auginamos nuo senų laikų visame pasaulyje, o tautos rinkusios laukinių bitų medų vertino jas nemažiau nei bitininkai. Į Lietuvą kadaise važiuodavo pirkliai, kurių vienas iš pagrindinių siekių buvo medus. Lietuva garsėjo bičių medumi.
Bitės gamtoje ir ūkiuose atlieką nepakeičiamą funkcija – perneša vienų augalų žiedadulkes kitiems. Tik po šių bičių paslaugų augalai veda vaisius, todėl gali daugintis, o populiacija evoliucionuoti, kai gamtinė atranka lemia tik labiausiai prisitaikiusių augalų išlikimą. Žinoma, ne visiems augalams reikia bičių pvz., rugių, kukurūzų, beržų, ąžuolų ir t.t. žiedadulkes perneša vėjas. Bitės atsakingos už 70–90 proc. visų pasaulio augalų apdulkinimą. Taigi be bičių daug kitų gyvūnų netektų ėdesio, o žmonės – maisto – obuolių, slyvų, saulėgrąžų, įvairių uogų ir t.t.
Bičių nykimas užfiksuotas palyginti neseniai – XXI a., jų nykimo sparta gąsdina mokslininkus, pamažu galima pasekmes pradeda suprasti ir visuomenė. Dabar žinoma, kad nyksta ne tik naminės, bet ir laukinės bitės, dalis kitų, augalus apdulkinančių vabzdžių pvz., drugiai ir ypač kamanės.
Bičių masinis nykimas prasidėjo JAV 2006 m. Per metus bitininkai neteko net 50-90 proc. bičių šeimų! Bitės nemirdavo avilyje, o paprasčiausiai į jį nebesugrįšdavo. Spėjama, kad tokį elgesį išprovokuoja nuodai – jie pakenkia neurologinėms funkcijoms, ypač atminčiai, sugebėjimui pažinti aplinką. Amerikiečiai problemą pavadino kolonijų nykimo reiškiniu (angl. Colony Collapse Disorder, arba tiesiog CCD). Dabar bitynai JAV yra beveik perpus sumažėję, lyginant su laikotarpiu iki CCD. Šis reiškinys paplitęs pasaulyje nevienodai, vienur bitės jaučiasi puikiai, kitur netektys prilyginamos patirtomis JAV. Europiečiai netruko nustatyti, kad CCD. Jis jau būdingas D. Britanijoje, Vokietijoje ir ypač pietinėse Europos šalyse. Lietuvoje masinis bičių nykimas dar nėra fiksuojamas, nes apskaitos duomenys rodo, kad bitynų labai lėtai, bet didėja. Niekas negali garantuoti, kad reiškinys nepalies ir Lietuvos jei nebus į jį kreipiama pakankamai dėmesio.
Blogiausia tai, kad mokslininkai negali nurodyti kurio nors vieno bites žudančio veiksnio. Jų nuomone, blogėjančią padėtį lemia įvairių veiksnių derinys – labai tikėtina, kad dėl pasikeitusio ūkininkavimo sumažėjus kultūrinių ir laukinių augalų įvairovei buvo neigiamai paveikta laukinių apdulkintojų mitybos bazė. Apdulkintojų nykimas taip pat siejamas su pesticidų, ypač prieštaringai vertinamų neonikotinoidų, paveikiančių vabzdžių nervų sistemą, naudojimu; gamtinių buveinių nykimu didėjant urbanizacijai; parazitų išplitimu bei pasauline klimato kaita.

DSC03876
DSC03876
B
B
K
K

 

Labai tikėtinos priežastys, kurios dar tiriamos, siekiant sukaupti pakankamai įrodymų:

  • Viena didžiausių problemų, ypač Jungtinėse Valstijose – dideli žemės ūkio plotai naudojami tik kurios nors vienos kultūros pasėliams. Tokiose žemėse laukinės augalijos plotams nebelieka vietos. Problema pasireiškia tuo, kad vienos rūšies augalas, kad ir koks naudingas bitėms būtų, žydi tam tikrą laikotarpį, o likusiu metu bitėms nebėra kuo maitintis.
  • Pesticidai, ypač insekticidai, sukelia įvairų neigiamą, mirtiną arba beveik mirtiną poveikį bitėms ir kitiems apdulkintojams.
  • Nors herbicidai tiesiogiai neveikia vabzdžių, jie naikina piktžoles, tačiau daugelis jų yra svarbios laukiniams apdulkintojams kaip maisto šaltinis.
  • Du chemikalai – imidaklopridas ir klotianidinas – užblokuoja vabzdžių centrinę nervų sistemą, ir jie suparalyžuoti miršta. Imidaklopridas yra populiariausias pasaulyje insekticidas. Abu chemikalai yra neonikotinoidai – į nikotiną panašūs pesticidai. Europos Sąjungoje jie buvo uždrausti, tačiau iki šiol plačiai naudojami JAV. Prancūzijos ir Vokietijos bitininkai vieni pirmųjų uždraudė neonikotinoidų (vienos naujausių pesticidų rūšių) naudojimą, nes išsiaiškino, kad šie patenka ne tik į augalų lapus, bet ir į žiedadulkes bei nektarą.
  • Neigiamai seniausius planetos vabzdžius veikia ir varoozės erkės juos silpnindamos ir perduodamos mikroparazitines infekcijas.
  • Galimas genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) poveikis.
  • Augalų maitinimas cukrumi, nes tai nevisavertis maistas bitėms.
  • Įstatymai savo keliu – praktika – savo: kai kurie, neatsakingi ūkininkai purkšdami pasėlius neįspėja bitininkų ir šie nespėja jų laikinai uždaryti aviliuose.

Kai kur, Azijoje bitės išnyko, todėl ūkininkai patiria jų nebuvimo pasekmes - priversti samdyti žmones, kad šie galėtu atlikti bičių darbą. Vaizdo medžiaga laisvai prieinama internetu (pvz., https://www.youtube.com/watch?v=ljgpYTq7cG0). Skaičiuojama, kad jei amerikiečiai ūkininkai turėtų sumokėti vabzdžiams už paslaugas jų ūkiams turėtų išleisti apie 29 milijardus dolerių kasmet.

 

„Išnykus bitėms, žmonija tesugebėtų išgyventi vos trejus ar ketverius metus.“ – A. Einšteinas

 

 

DSC 5786
DSC 5786
 
savivaldybės logo
savivaldybės logo
 

Vykdant Aplinkosauginį projektą „Saldus aplinkosaugos medus“ Šiaulių miesto savivaldybės lėšomis Botanikos sode aplinkoje įkurta edukacinė erdvė – avilys su medingų augalų pieva. Lankytojai kviečiami dalyvauti edukacinėse veiklose, apsivilkę bitininko kostiumu apžiūrėti bičių priežiūrai skirtas priemones, bites iš arti, klausytis pasakojimų, diskutuoti.