Kompostuoti įdomu, paprasta ir naudinga!


Kompostinė – vieta, kurioje augalų dalys, veikiamos gyvųjų organizmų yra skaidomos ir iš jų atpalaiduojamos augalų augimui gyvybiškai svarbios neorganinės medžiagos (trąša augalams). Kompostinė žemė, įmaišoma į daržo dirvožemį, dėl to jis pasidaro puresnis, ilgiau išlaiko drėgmę ir svarbiausia, toliau irdamas, užtikrintai tręšia augalus.
Kompostui tinka virtuvės ir sodo atliekos: vaisiai ir daržovės, kiaušinių lukštai, arbatos ar kavos tirščiai, pjuvenos, naminių graužikų pakratai (tik natūralūs), augalų lapai, piktžolės be subrendusių sėklų, šienas, šiaudai, plonos šakelės, velėna ir pan.

Planuoti, įrengti ir prižiūrėti kompostą reikia prisimenant tris svarbiausius dalykus, kurie visada padės suprasti, kodėl pateikiamos būtent tokios komposto įrengimo rekomendacijos: 1) komposte gyvenantys mikroorganizmai yra svarbiausi skaidant atliekas ir jiems reikia šilumos, dali jos jie pasigamina patys taip kurdami sau palankią aplinką; labai gerai jei kompostinės turinys siekia 50 ˚C temperatūrą 2) kompostas turi būti drėgnas – ne šlapias ir nesausas, nes tik tokiame gyvieji organizmai jaučiasi geriausiai ir skaidymas vyksta greičiausiai 3) atliekas skaidantiems bestuburiams ir mikroorganizmams reikalinga oro cirkuliacija – šviežiam orui juos pasiekti ir kenksmingoms dujoms pasišalinti.

Kodėl kompostuoti naudinga?
 Nereikia vežti sodo ir virtuvės atliekų į sąvartyną.
 Nereikia atsivežti trąšų iš toli, už jas mokėti ir vėliau rūpintis jų pakuočių šalinimu.
 Taupomi žemės turtai – nereikia kasti žaliavų trąšoms gaminti ir naudoti naftos trąšų gamybai ir pervežimui.
 Gauname natūralią, sveiką trąšą augalams ir nemokamai.

Svarbu tinkamai parinkti vietą kompostui, jis turi būti įrengiamas tokioje vietoje, kur vasarą saulė jį apšviestų maždaug 4 valandas per dieną, nes mikroorganizmų veiklai reikalinga šiluma. Gyventojų (bet ne paties komposto) patogumui rekomenduojama jį įrengti toliau nuo žmonių gyvenamosios erdvės, kad kvapai nekenktų gyvenimo kokybei.

Nors galima bioskaidžias (augalines) atliekas supilti į krūvą ir leisti joms skaidytis, rekomenduojama įrengti komposto dėžę (kompostinę), kurioje turinys geriau įšyla, geriau vėdinamas, todėl skaidymo procesai greitesni nei krūvoje, jie užima mažiau vietos sode ir žymiai gražiau atrodo. Komposto dėžės aukštis turėtų būti maždaug toks pat kaip ir plotis, ji turėtų būti ne per plati ir ne per aukšta, nes pirmu atveju oras sunkiai pateks į dėžės centrą, o antru – atliekas bus sunku sudėti. Dėžės rėmas būtinai turi būti su tarpais orui patekti, gali būti iš plastikinių, metalinių lakštų, yrimui atsparios medienos, akmenų, betono, plytų ir pan. Jei naudojami lakštai ar mediena svarbu parinkti tvirtą medžiagą kampams, prie kurių tvirtinamos kitos konstrukcijos. Rekomenduojama įrengti vartelius, nuimamus skydus ar kt. dėžės priekyje kompostui patogiai išgabenti. Kompostinė galėtų būti įrengiama su dangčiu, juo galima reguliuoti drėgmę, kad sausesniu periodu ji per greitai neišgaruotų, o lietingų, kad kompostinės turinys nebūtų permirkęs ir iš jo plaunamos medžiagos.

 komp 1
komp 1
komp 2
komp 2
 

   

Pirmas, 20–40 cm sluoksnis komposto dėžėje turėtų būti stambesnės, sunkiau yrančios atliekos – šakos, skiedros – taip užtikrinamas geras mikroorganizmų aprūpinimas oru. Bioskaidžias atliekas rekomenduojama sluoksniuoti, jokiu būdu negalima dėti storo lapų, pjuvenų ar žolės sluoksnio, nes tokiu atveju yrimas užtruktų ilgai. Geriausia atliekas maišyti - smulkias su stambesnėmis, sausas su šlapiomis. Jei kompostinėje vis dėlto susidaro per storų sluoksnių, juos reikia dažniau permaišyti. Jei kompostinės didžiąją dalį turinio sudaro šienas, pjuvenos ar nukritę medžių lapai, jų skaidymą reikšmingai pagreitintų mėšlo pridėjimas. Skaidymo procesą lėtina ąžuolo lapai, todėl kompostuojant juos, pasigaminti trąšos pirmais metais nevertėtų.
Tik įrengus kompostą rekomenduojama į jį įdėti kelis kibirus (ar kastuvus, priklausomai nuo kompostinės dydžio) kompostinės žemės iš neseniai paruošto ar netoli esančio komposto – taip greičiau įsibėgėja skaidytojų veikla jūsų įrengtame komposte. Jei yra galimybė, su kompostine žeme rekomenduojama įveisti ir Kalifornijos sliekų. Įrengtą kompostą reikia šiek tiek palaistyti, kad jis būtų drėgnas ir sąlygos gyviesiems organizmams veistis būtų optimalios iš karto.

komp 4
komp 4
 
 komp 3
komp 3

  

Kompostą prižiūrėti būtina – svarbiausia, kad jis neperdžiūtų – jis visuomet turi būti drėgnas. Siekiant greitesnio rezultato, kompostą reikia perkasti tiek giliai, kiek įmanoma. Bioskaidžios atliekos gerai įrengtoje kompostinėje virsta trąšiu kompostu nuo pavasario iki rudens, blogai paruoštoje, netinkamai užpildytoje ir neprižiūrimoje – gali užtrukti net kelis metus. Paruoštą kompostą atpažinti nesunku – jis tamsus, jame nebeįmanoma atpažinti to, kas į jį buvo sumesta.
Visada rekomenduojama įrengti kelias kompostines iš karto – iš vienos tuo pačiu metu gali būti naudojamas kompostas, o į kitą kraunamos žaliosios atliekos.