EKSPERTO POŽIŪRIS. Dr. Martynas Brazauskas: „Visos investavimo strategijos yra geros, jeigu žinai, ką darai“

Ekspert 3 1500dpi

Ekspert 3 1500dpi

Lietuvoje vis keičiantis pensijų kaupimo tvarkai ir finansų institucijoms įtikinėjant gyventojus, kad būtent jos geriausiai investuos jų kaupiamas lėšas bei pasirūpins būsimų pensininkų finansine gerove, specialistai teigia, kad bendrai žiūrint į investavimo reiškinį, ne visi siūlomi sprendimai yra pelningi arba atitinka investuotojų interesus. Šiaulių universitete daktaro disertaciją apie investavimo strategijas praėjusią savaitę apgynęs mokslininkas Martynas Brazauskas savo darbe analizavo, kaip išskaidyti ir valdyti investicinį portfelį skirtingose ekonomikos ciklo stadijose.

„Finansų teorijoje ir daugelyje vadovėlių teigiama, kad norint didesnės grąžos, reikia prisiimti didesnę riziką, tačiau praėjusi finansų krizė privertė investuotojus ir mokslininkus į viską pažvelgti kitaip. Pradėjo daugėti tyrimų, kurie patvirtina mažo kintamumo anomaliją, kai akcijos, kurių rizika yra maža, pasiekia didesnę grąžą, nei rizikingos akcijos. Investiciniai fondai, paremti šia strategija, pritraukė milijardus, todėl tapo svarbu įvertinti ar ši strategija veikia iš tiesų, ar tai tėra mada“, – pasakojo daktaro disertacijos „Investicinio portfelio formavimo sprendimų pagrindimas taikant turto alokacijos strategijas skirtingose finansų rinkose" autorius M. Brazauskas.

Mokslininkas sutiko papasakoti ne tik apie atliktą tyrimą ir ką jis parodė. M. Brazauskas atskleidė ir tai, kokias klaidas dažniausiai daro investuotojai, bei pasidalino patarimais, į ką turėtų atsižvelgti investuojantys Lietuvoje.          

Kodėl pasirinkote būtent tokią temą ir tyrimą? Kuo jie reikšmingi?

Tyrimo ir pačios temos pasirinkimą nulėmė dvi priežastys: viena iš jų praktinė, kita – mokslinė. Pirmoji priežastis yra labiau asmeninė ir mažiau reikšminga. Rašant magistro darbą, jo rezultatai lėmė asmeninės investavimo strategijos pokyčius. Augant pačiam kaip investuotojui, tapo svarbu suprasti ne tik, kaip atlikti įmonių analizę, bet ir finansų rinkų tendencijas. Besikeičianti investavimo aplinka suteikia naujų galimybių smulkiesiems investuotojams, tačiau, norint jas išnaudoti efektyviai, svarbu suprasti, kaip tarpusavyje veikia finansų rinkos bei kaip jas veikia verslo ciklai.

Antroji priežastis yra labiau mokslinė. Finansų teorijoje ir daugelyje vadovėlių teigiama, kad norint didesnės grąžos, reikia prisiimti didesnę riziką, tačiau praėjusi finansų krizė privertė investuotojus ir mokslininkus į viską pažvelgti kitaip. Pradėjo daugėti tyrimų, kurie patvirtina mažo kintamumo anomaliją, kai akcijos, kurių rizika yra maža, pasiekia didesnę grąžą, nei rizikingos akcijos. Investiciniai fondai, paremti šia strategija, pritraukė milijardus, todėl tapo svarbu įvertinti ar ši strategija veikia iš tiesų, ar tai tėra mada.

Kita svarbi tyrimo dalis yra mokslininkų patvirtinta vertės investavimo strategija. Šios ir mažo kintamumo anomalijos strategijų principas yra panašus. Atrinkti akcijas, kurių rizika maža, taip suformuojant maža rizika pasižymintį investicinį portfelį, kuris grąža lenktų palyginamuosius indeksus. Šių strategijų sinergija leistų investuoti į įmones, kurių veiklos modelis ir finansai yra pakankamai stiprūs, o jų rinkos rizika yra maža, tačiau tuo pačiu neaukojant grąžos dėl mažesnės rizikos.

Savo darbe sudarėte investicinio portfelio formavimo modelį, pagrįstą vertės ir mažo kintamumo anomalijų sinergija. Papasakokite, kaip veikia šis modelis?

Mažo kintamumo anomalija yra pagrįsta prielaidomis, kad investuojant į akcijas, kurių kainų svyravimai yra maži, galima pasiekti didesnę grąžą, nei akcijos, kurių kainų svyravimai dideli. Panašiu principu yra paremta vertės investavimo strategija. Šios strategijos tikslas yra atrinkti rinkoje neįvertintas, stabiliai veikiančias, pelningas įmones, taip užtikrinant investuotojams didesnę nei rinkos grąžą.

Taigi, sudarytas modelis apima ne tik įmonės finansinės būklės analizę, bet ir jos rinkos rizikos analizę, taip atrenkant stabiliai veikiančias įmones, kurios yra neįvertintos rinkoje, tačiau jos yra pakankamai pelningos ir pasižymi mažais kainų svyravimais.

Ką parodė šis Jūsų tyrimas? Kokie investicinio portfelio formavimo sprendimai efektyviausi?

Tyrimas parodė, kad analizuojamu laikotarpiu nebuvo nustatyta mažo kintamumo anomalija akcijų rinkoje. Atsižvelgiant į naudotas strategijas ir duomenis, akcijų rinkoje efektyviausia buvo didelio kintamumo ir vertės investavimo strategija. Vertės investavimo strategija padėjo atrinkti pelningas, tačiau nepelnytai rinkoje nuvertintas įmones, o didelis šių akcijų kintamumas padėjo pasiekti didesnę grąžą, nei palyginamosios strategijos.

Svarbu paminėti, kad anomalijų egzistavimas priklauso nuo susiformavusios situacijos finansų rinkose. Akcijų rinkoje nebuvo užfiksuota mažo kintamumo anomalija, tačiau daugiau nei 20 metų obligacijų rinka pasyviems investuotojams suteikė didesnę grąžą ir didesnį efektyvumą nei JAV akcijų rinka.

O kokia investavimo situacija Lietuvoje: kokie metodai vyrauja, kokios dažniausios klaidos ir pan.?

Paskutiniu metu vis daugiau atsiranda iniciatyvų, susijusių su finansinio raštingumo ugdymu. Juk finansinis raštingumas skirtas ne tik siekiant taupyti, bet ir siekiant diversifikuoti pajamas, uždirbti daugiau. Taigi po truputį situacija gerėja, tačiau kiek tai tvaru, parodys sekanti finansų krizė.

Lietuvoje yra įvairių tipų investuotojų. Vieni investuoja tik nekilnojamojo turto rinkoje, kiti tik tarpusavio skolinimosi platformose, treti tik į akcijas, dalis stengiasi investuoti į keletą skirtingų turto klasių. Visos investavimo strategijos yra geros, jeigu žinai, ką darai, pasirenki tinkamą įėjimo į poziciją laikotarpį ir nenaudoji sverto arba jį išnaudoji efektyviai.

Didžiausia klaida, kurią gali padaryti investuotojai, tai prarasti kapitalą. Tą padaryti padeda žmonių noras uždirbti kuo daugiau, įdedant kuo mažiau pastangų ir laiko. Tokiu atveju investuotojams susimažinti kapitalą padeda įvairios platformos, siūlančios pasiekti didelę grąžą su investuotojams nepriimtinu ir itin rizikingu svertu.

Investuojant susiduriama su rizika, gal turite patarimų, į ką atsižvelgti norint priimti efektyvius investicinio portfelio formavimo sprendimus?

Siekiant efektyviai valdyti investicinio portfelio riziką, svarbu įvertinti įmonės finansinę būklę, jos pelno tvarumą ir kaip ta įmonė vertinama rinkoje. Pelningai veikiančios ir rinkoje nuvertintos įmonės gali garantuoti didesnį stabilumą ir mažesnę riziką, nei nepelningos ir rinkoje pervertintos įmonės. Analizuojant ne akcijas, o pavyzdžiui prekių rinkas (auksą, naftą ir kt.), svarbu atsižvelgti į kainų judėjimo tendencijas, jų tvarumą.

Bet kokia įmonių analizė bus nesvarbi, jeigu nebus atsižvelgiama į pasaulines tendencijas ir verslo ciklus. Visada save galima įtikinti, kad rinkoje yra patrauklių įmonių investuoti, bet ekonomikos pakilimo pabaigoje investuoti nėra itin išmintinga, ypač smulkiesiems investuotojams.

Žvelgiant ilgesnėje perspektyvoje, kur labiausiai verta investuoti?

Investuojant 10 m. laikotarpiui efektyviausia yra investuoti akcijų arba nekilnojamojo turto rinkose. Šios rinkos pasižymi didžiausia istorine grąža, tačiau viskas priklauso nuo to, kaip investicijos valdomos, į ką investuojama ir panašiai. Be to šis laikotarpis pakankamai ilgas, kad būtų pergyventas ekonomikos nuosmukis ir pasiektas atsigavimas.

Žvelgiant į 3-5 m. laikotarpį, sudėtinga šias investicijas vertinti kaip labai patrauklias. Viskas priklauso nuo tikslų, jeigu siekiama gauti pajamas iš dividendų ar nekilnojamojo turto nuomos, tai šios investicijos vis dar bus patraukliausios, bet jeigu siekiama gauti grąžą iš vertės prieaugio, tai šios turto klasės nėra pats tinkamiausias sprendimas. Istoriškai ilgas verslo ciklo pakilimas sudaro prielaidas tikėtis, kad jis eina į pabaigą. Todėl galima tikėtis jeigu ne recesijos, tai bent ženklesnės korekcijos finansų rinkose.

Grįžti