Spalio 8 d. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta buvusių ilgamečių Šiaulių aukštosios mokyklos dėstytojų, tapytojo Antano ir keramikės Aldonos Visockių kūrybos paroda „Duetas“. Garbius menininkus, didžiąją savo gyvenimo dalį atidavusius Šiauliams, išugdžiusius daug žymių Šiaulių krašto ir visos Lietuvos menininkų, pasveikino VU Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė, miesto administracijos vadovai, LR Seimo nariai, buvę kolegos dėstytojai, studentai, bičiuliai.
Akademinės bendruomenės vardu prof. dr. R. Bilbokaitė padėkojo Aldonai ir Antanui Visockiams už didelį indelį į buvusio Šiaulių universiteto (dar anksčiau – Šiaulių pedagoginio instituto) meninę raidą, studentų ugdymą. „Jūs net 40 metų atidavėte savo Alma mater, tačiau VU rektoriaus prof. dr. Rimvydo Petrausko žodžiais galiu drąsiai pasakyti, jog buvusių universiteto dėstytojų nebūna. Jūsų išskirtinumas yra tai, jog savo istorinę atmintį jūs paliekate savo darbuose, kurie išskirtinai šviesūs, šilti, mieli ir atgaivinantys. Noriu, kad ir jūs savo širdyse mūsų visų Alma mater palinkėtumėte tos šviesos, kurią jūs turite, ir tos šviesos, kurią jūs perteikiate savo darbuose“, – sveikindama garbingos sukakties proga atidarytoje parodoje autoriams palinkėjo VU Šiaulių akademijos direktorė.
Aldonos ir Antano Visocko duetas jau daug metų yra neatsiejamas nuo Šiaulių miesto raidos, nuo jo kultūrinio gyvenimo. Todėl tiksliau būtų sakyti, kad šis duetas yra nenutrūkstamas pasakojimas šiauliečiams apie gyvenimo, šeimos, meilės, kūrybos ir ieškojimų dermę, apie gyvenimo meną.
Antano ir Aldonos Visockių duetas kūrybiškai plėtojasi įvairiomis kryptimis. Tapybos potėpiai ištirpsta akvarelės lengvume. Akvareliški bokštai sustingsta keramikiniuose pano. Kūrybinis duetas tęsiamas gyvenimiškoje erdvėje, kuri susiliejo su menininkų poros veiklumu Šiaulių miesto bohemiškame, kultūriniame gyvenime.
Kuria šie menininkai pavienui ir kartu. Sudėtingas menines problemas sprendžia kartu, medituoja kamerinių kūrinių nuotaikas atskirai. Antano ir Aldonos Visockių „molio“ kūrybos – bendradarbiavimo ir priešpriešos – etapą apibendrino menotyrininkas profesorius Vytenis Rimkus (1930–2020): „Bendruose darbuose Antanas iš paprasto motyvo išrutuliuoja sudėtingą struktūrą, o Aldona eina kitu keliu – supaprastina, apibendrina, monumentalizuoja. Abu menininkai eina kiekvienas savo kūrybiniu keliu, o drauge pasiremdami vienas į kitą, padėdami, pakritikuodami, o kartais ir išsiskirdami, užsidarydami vienumoje.“
Lietuvos vaizduojamojo meno kontekste iškirtinę vietą užima skaidrios, simbolistinės Antano Visockio akvarelės. Tai panteistinių, metafizinių vizijų pasaulis, kurio akvarelinės išraiškos nepaprastai lakoniškų formų, spalvingai džiugios ir žadinančios šviesos ilgesį.
„Man svarbiausia šviesa, ritmas ir spalva, tai ir studentams akcentuodavau. Dar – kalnai, jūra, saulė, iš kurios – tiek daug šviesos, kad net akyse juoda, todėl mano paveiksluose pasitaiko ir alogijos, pavyzdžiui, juoda saulė, – kūrybos principus dėlioja dailininkas A. Visockas.
