Birželio 14 d. nuotoliniu būdu vykusią konferenciją organizavo VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto mokslininkų grupė, tyrinėjanti mokslo tematiką „Inkliuzinio ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo inovacijos“ kartu su moksliniais (tarptautinis universitetas „Ukraina"; Rezeknės technologijų akademija; Vakarų Norvegijos taikomųjų mokslų universitetas) ir socialiniais partneriais (Šiaulių Dainų progimnazija; LR specialiųjų pedagogų asociacija; Šiaulių pedagoginė psichologinė tarnyba, Šiaulių bendrojo ugdymo mokyklų specialiųjų pedagogų ir logopedų metodinės tarybos).
Konferencijos tikslas – suburti mokslininkus ir pedagogus praktikus bendrai diskusijai apie šiuolaikinę vaikų ugdymosi poreikių sampratą ir įvairovę, pedagoginės, švietimo pagalbos teikimo ir poreikių tenkinimo patirtį Lietuvoje ir užsienio šalyse.
Konferencijoje dalyvavo daugiau nei 300 Lietuvos ir užsienio šalių (Ukrainos, Didžiosios Britanijos, Italijos, JAV, Vokietijos, Norvegijos, Latvijos) mokslininkų, ugdymo įstaigų pedagogų, švietimo pagalbos specialistų, studentų.
Konferencijos dalyviai išklausė 40 pranešimų, iš kurių 18 pristatyti plenariniame posėdyje ir 22 – sekcijose.
Konferencijos dalyvius sveikino Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė, kuri džiaugėsi, kad tęsiamos diskusijos, dalinamasi patirtimis; linkėjo mokslininkams ir praktikams dalintis idėjomis, patirtimis sprendžiant su mokinių įvairove susijusius ugdymosi iššūkius. Akcentavo, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, įdomus ir kiekvienam vaikui turi būti gera mokytis, kad tobulėtų kaip asmenybė, nueitų savo asmenybės brandos kelią. Dėkojo konferencijos organizatoriams, socialiniams ir užsienio partneriams už bendradarbiavimą. „Dėkoju, kad VU Šiaulių akademijoje puoselėjami specialiojo ir įtraukiojo ugdymo, negalios raiškos tyrimai. Linkiu, kad ši lyderystė dar labiau tvirtėtų, kad matytume tikrą teorijos ir praktikos sintezę“.
Tarptautinio universiteto „Ukraina“ prezidentas profesorius Petro Talanchuk sveikindamas konferencijos dalyvius linkėjo visokeriopos socialinės gerovės ir sėkmės ir teigė, kad šiame renginyje visi turi galimybę tarpdisciplininiu požiūriu analizuoti ugdymo(si) poreikių ir patirčių įvairovę šiuolaikinėje švietimo bendruomenėje, inovatyvius akademinio ir socialinio ugdymo modelius ir strategijas, apjungti mokslines žinias ir praktines patirtis, plėtoti Lietuvos ir Ukrainos mokslinį bendradarbiavimą. Profesorius pažymėjo, kad karo kontekste Ukrainoje randasi naujų problemų, tokių kaip negalią turinčių asmenų gausėjimas, potrauminio streso sutrikimai, nuo karo nukentėjusių žmonių psichologinės problemos, todėl šios tarptautinės mokslinės – metodinės konferencijos tematika ypač aktuali. Universitetas „Ukraina“ šalyje yra vienas iš pirmųjų, kuris vykdo svarbią mokslinę ir socialinę misiją, sudarant sąlygas, taip pat ir žmonėms su negalia, įgyti kokybišką išsilavinimą“, kalbėjo profesorius. Mokslininkas pasidžiaugė nuo 2013 metų besitęsiančiu bendradarbiavimu su Šiaulių akademijos mokslininkais, linkėjo tęsti bendrus mokslinius tyrinėjimus abiejų mūsų šalių gerovei. Šiaulių m. savivaldybės mero pavaduotojas Egidijus Elijošius akcentavo įtraukiojo ugdymo, pagalbos teikimo kiekvienam asmeniui svarbą, dėkojo už ilgalametį Šiaulių akademijos ir universiteto „Ukraina“ mokslininkų bendradarbiavimą.
Viena iš konferencijos organizatorių Šiaulių Dainų progimnazijos direktorė, VU Šiaulių akademijos doktorantė Asta Vaičiūnienė pasidžiaugė universiteto mokslininkų ir mokyklos bendruomenės bendradarbiavimu kartu organizuojant bendrus renginius. Linkėjo, kad teorinės paradigmos taptų pedagogų moksline pasaulėžiūra, mokslu grindžiama praktine pedagogine veikla.
Plenariniame posėdyje, kurį moderavo VU Šiaulių akademijos Edukologijos instituto dr. Laima Tomėnienė ir dr. Margarita Jurevičienė, diskutuota apie eksperimentines asmeninio asistento paslaugas; specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų nuotolinio mokymosi, internetinių technologijų taikymo galimybes, teikiant pagalbą asmenims, patyrusiems potrauminį stresą dėl karo. Apžvelgtas Italijos ir Jungtinės Karalystės įtraukties modeliai; specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo ypatumai Šiaurės Airijoje; emigrantų vaikų patirtys mokyklose; šiuolaikinis požiūris į daugiakalbystę ir ugdymą JAV.
Antroje plenarinio posėdžio dalyje VU Šiaulių akademijos mokslininkai ir Lietuvos pedagogai, švietimo pagalbos specialistai diskutavo apie individualaus ugdymosi plano konstravimą ir įgyvendinimą; skaitymo sunkumus neuropsichologijos požiūriu; emocinio intelekto ugdymą; pagalba įveikiant netinkamą elgesį (PPT modelis); mokymąsi bendradarbiaujant; komandinio darbo svarbą ir kt.
5-ose sekcijose buvo diskutuojama apie įtraukiojo ugdymo(si) metodų ir būdų įvairovę; individualios pažangos stebėjimą ir pasiekimų vertinimą; kalbos ugdymo strategijas bei įvairius ugdymo(si) iššūkius.
VU ŠA Edukologijos instituto inf. ir nuotr.
