Sidebar

Gegužės 19–20 d. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Regionų plėtros instituto humanitarinių sričių mokslininkai surengė 11-ąją tarptautinę tarpdisciplininę mokslinę konferenciją „Regionas: istorija, kultūra, kalba“. Šiemet po dvejų metų pertraukos, atsiradusios dėl Covid-19, iš dalies pavyko grįžti prie įprastos tvarkos – susitikti auditorijoje. Tik dalis pranešėjų ir klausytojų vis dar jungėsi per Microsoft Teams. Konferencijos programą sudarė 37 pranešimai, kuriuos parengė 39 dalyviai iš Lietuvos ir penkių užsienio šalių (Latvijos, Estijos, Lenkijos, Kroatijos ir Italijos), o perskaityti buvo 35 pranešimai, iš jų 13 nuotoliniu būdu.

Konferencijos dalyvius atvyko pasveikinti VU Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė ir direktorės pavaduotoja mokslui prof. dr. Diana Cibulskienė. Pirmasis plenarinis posėdis vyko kartu su VU ŠA Tarptautiniu tyrėjų tinklu RENET (tai jau šeštas kartas, kai taip pradedamas konferencijos darbas). Skirtingų humanitarinių mokslo sričių pranešimus perskaitė dr. hist. Juris Ciganovas (Latvijos karo muziejus), prof. dr. habil. philol. Ina Druvietė (Latvijos universiteto Latvių kalbos institutas), prof. Vladimiras Legacas su bendraautoriumi Draženko Tomičiumi (Zagrebo universitetas) ir VU ŠA atstovas prof. dr. hum. Rytis Urniežius.

Baigiamasis plenarinis posėdis (gegužės 20 d.) buvo skirtas asociacijos „Baltų centras“ 20-mečiui. Jo programoje dominavo Lietuvos ir Latvijos mokslininkų parengti pranešimai, kuriuose daugiausia dėmesio sulaukė lietuvių ir latvių kalbos, literatūros, kultūros reiškiniai. O „Baltų centras“ kaip visuomeninė organizacija, įkurta 2002 metų lapkričio 20 d., jungia besidominčius Lietuvos ir Latvijos moksliniais, kultūriniais ir kitokiais ryšiais. Dauguma narių buvo ir tebėra Šiaulių aukštosios mokyklos dėstytojai ir darbuotojai, taip pat kitų sričių atstovai. Regiono konferencijos posėdis – tik vienas iš jubiliejinių metų renginių. Vasario mėnesį buvo pradėtas paskaitų ciklas Baltų centrui 20“, kuris tęsis iki rudens, o lapkričio mėnesį ketinama pakviesti į didesnį renginį. Be to, visi konferencijos dalyviai galėjo apsilankyti Baltų kultūros pažinimo centre „Baltų kelias“, įkurtame prie Šiaulių turizmo informacijos centro.

Be plenarinių posėdžių konferencijoje susidarė 2 sekcijos – istorikų bei jungtinė kultūros ir kalbos tyrinėtojų. Pranešimus jose perskaitė Lietuvos aukštųjų mokyklų ir tyrimų institutų – Generolo Jono Žemaičio Karo akademijos, Klaipėdos universiteto, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos kultūros tyrimų instituto, Lietuvos istorijos instituto, dviejų Vilniaus universiteto padalinių – Istorijos fakulteto ir Šiaulių akademijos – atstovai, taip pat dalyviai iš Daugpilio universiteto bei Rėzeknės technologijų akademijos (Latvija), Talino universiteto (Estija) ir Varšuvos universiteto (Lenkija). Keli pranešėjai atstovavo kelias mokslo įstaigas arba kelias šalis.

Kaip ir dešimtyje iki šiol vykusių regiono konferencijų, ir šiemet dalyvavo tiek pripažinti įvairių humanitarinių mokslų sričių daktarai, tiek dar tik mokslininko kelią pradedantys tyrėjai.

Konferencijos pranešimų pagrindu parengtus straipsnius bus galima pateikti Vilniaus universiteto elektroniniam žurnalui „Acta humanitarica academiae Saulensis“ (šiuo metu dar tvarkomi leidybos klausimai). Šis žurnalas – tai Šaulių universiteto mokslo darbų „Acta humanitarica universitatis Saulensis“ tradicijos perėmėjas.

Norėtųsi ir toliau tęsti tarptautinių tarpdisciplininių mokslinių konferencijų „Regionas: istorija, kultūra, kalba“ tradiciją, prasidėjusią 2012 metais. Įkopėme į antrą dešimtmetį, o per dvejus metus spėjome pasiilgti gyvo bendravimo. Šiemet buvo įdomu ir malonu ir pasiklausyti pranešimų, ir pabendrauti su atvykiusiais į Šiaulius nuolatiniais regiono konferencijų dalyviais bei susipažinti su naujais. Tikimės, kad ryšiai su įvairių šalių bei mokslo institucijų atstovais toliau stiprės.

RPI vyresn. mokslo darbuotojos dr. Reginos Kvašytės inf. ir VU ŠA nuotr.

IMG 0150

IMG 0158

IMG 0173

IMG 0169

IMG 0162

IMG 0178

SDDFRESF

 

Daugiau nuotraukų rasite VU Šiaulių akademijos feisbuke.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos