Demografinė ir sociolognė Lietuvos šeimos modernizacija: paralelūs ar konfliktuojantys procesai?

Aušra Maslauskaitė

Santrauka

Straipnis skirtas aptarti demografinės ir sociologinės kohabitacijų raidos Lietuvos visuomenėje ypatumus. Kohabitacijos paprastai apibrėžiamos kaip demografiškai ir sociologiškai modernios šeimos tipo atsiradimo indikatorius. Straipsnyje teigiama, kad Lietvuoje kohabitacijų plitimas nėra susijęs su sociologiškai moternia, didesne lyčių simetrija pasižyminčia šeima. Kohabituojančių socialinių ekonominių charakteristikų analizė leidžia teigti, kad Lietuvoje egzistuoja skirtingi kohabitacijų tipai: „bandomosios santuokos", „skurdžių santuokos" ir „našlių šeimos". Jei primasis tipas stebimas tarp jaunesnių kartų, tai paskutinieji du vyrauja kaimiškose vietovėse tarp vyresnio amžiaus žmonių ir yra sąlygoti pereinamojo laikotarpio struktūrinių veiksnių. Kohabituojantys nedemonstruoja labiau simetrinės vaidmenų struktūros nei susituokę