Mokyklą baigiau anksčiau nei 2010 m. Šiuo metu esu išvykęs į užsienį. Ar gali mano išsilavinimo dokumentus iki bendrojo priėmimo prašymų teikimo termino pabaigos į LAMA BPO punktą pristatyti mano įgaliotas asmuo? Ar įgaliojimas privalo būti patvirtintas notaro?

Taip, stojančiųjų dokumentus gali įregistruoti įgaliotieji asmenys (įgaliojimui notaro patvirtinimas nebūtina).

Jeigu mokyklą baigiau ankstesniais nei 2010 m., kaip galiu įregistruoti prašymą ir kaip pateikti brandos atestato rezultatus?

Jeigu mokyklą baigėte ankstesniais negu 2010 m., jums reikia registruotis internetu LAMA BPO informacinėje sistemoje, o po to pristatyti savo dokumentus į artimiausią LAMA BPO punktą iki bendrojo priėmimo prašymų teikimo termino pabaigos.

Jeigu po vidurinės mokyklos baigimo stojantysis 2010 m. arba vėliau laikė papildomai arba perlaikė brandos egzaminą, ar reikia pažymą apie laikytą arba perlaikytą egzaminą pristatyti į LAMA BPO punktą?

Ne. Laikiusieji arba perlaikiusieji 2010 ir vėlesniais metais brandos egzaminus, duomenis turi ėkelti patys į LAMA BPO informacinę sistemą iš valstybinių duomenų bazių, skiltyje „Atestatas ir pažymos“ paspausdami mygtuką „Įkelti/atnaujinti“, kai jau turės išduotą pažymą.

Kokius dokumentus reikia turėti, vykstant įforminti priėmimą ir pasirašant studijų sutartį?

Vykstant į priėmimo komisiją pasirašyti studijų sutarties Jums reikia turėti: brandos atestatą ir jo priedą, pasą arba asmens tapatybės kortelę, santuokos liudijimą (jeigu ne visi dokumentai yra ta pačia pavarde), vieną nuotrauką, stojamosios studijų įmokos kvitą.

Jeigu mokyklą baigiau ne Lietuvoje, ar galiu registruotis LAMA BPO informacinėje sistemoje?

Taip, tačiau užsiregistravus LAMA BPO informacinėje sistemoje, į artimiausią LAMA BPO punktą reikia pristatyti Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) patvirtintus vidurinės mokyklos baigimo bei kitus reikiamus dokumentus.

Kiek mažiausiai ir daugiausiai pageidavimų galėsiu įtraukti į prašymą pirmojo etapo metu?

Pirmojo etapo metu į prašymą galima įtraukti minimaliai vieną pageidavimą, maksimaliai devynis pageidavimus.

Jeigu stojantysis vidurinį išsilavinimą įgis 2015 ar 2016 metais ir dalyvaus bendrajame priėmime, ar jam privalomas užsienio kalbos brandos egzamino įvertinimas?

Stojantieji, 2015 ar 2016 metais Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į pimosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę užsienio kalbos (anglų, vokiečių ar prancūzų) egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu. Užsienio kalbos mokėjimo lygis nustatomas laikant brandos egzaminą arba tarptautinį užsienio kalbos egzaminą.

Ar man privaloma laikyti lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą, jei planuoju rinktis universitetines studijų programas?

Jeigu vidurinis išsilavinimas bus įgytas 2015 ar 2016 metais ir norėsite pretenduoti į universitetinių studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas, privalėsite laikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Jei laikysite mokyklinį brandos egzaminą, tokiu atveju, galėsite pretenduoti tik į koleginių studijų programų studijų vietas. Jeigu vidurinis išsilavinimas įgytas 2014 ir ankstesniais metais, renkantis universitetines studijų programas nėra privalomas lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzamino įvertinimas, pretenduojant į valstybės finansuojamas studijų vietas. Gali būti laikytas ir mokyklinis brandos egzaminas.

Ar privaloma laikyti matematikos brandos egzaminą, jeigu vidurinį išsilavinimą įgysiu 2016 m.?

Stojantieji, 2016 m. Lietuvoje įgiję vidurinį išsilavinimą ir pretenduojantys į visų sričių (išskyrus menų) koleginių ir universitetinių studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas turi būti išlaikę matematikos brandos egzaminą: ne žemesniu nei patenkinamu pasiekimų lygiu, jeigu pretenduoja į humanitarinių mokslų studijų srities studijų programas; ne žemesniu nei pagrindiniu pasiekimų lygiu, jeigu pretenduoja į socialinių mokslų, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų studijų sričių programas.

Kas bus jeigu neatvyksiu laikyti stojamojo egzamino arba motyvacijos vertinimo?

Jeigu neatvyksite laikyti motyvacijos testo ar stojamojo egzamino, Jūs negalėsite dalyvauti konkurse į valstybės finansuojamą vietą.

Ką reikia turėti, atvykus į stojamąjį egzaminą ar motyvacijos vertinimą? Ar reikia mokėti už egzaminą?

Už LAMA BPO organizuojamus stojamuosius egzaminus ir motyvacijos vertinimą mokėti nereikia. Atvykus į stojamąjį egzaminą ar motyvacijos vertinimą, su savimi reikia turėti asmens dokumentą. Dėl atskirų egzaminų, kuriuos organizuoja ne LAMA BPO, o pačios aukštosios mokyklos, mokesčio arba reikalingų turėti priemonių reikia teirautis aukštojoje mokykloje.

Noriu studijuoti menų srities studijų programas. Užpildžiau prašymą LAMA BPO informacinėje sistemoje, man priskirta laikyti 4 stojamuosius egzaminus. Ar man reikia laikyti visus egzaminus?

Norint pretenduoti į visas pasirinktų studijų programų valstybės finansuojamas vietas, reikia išlaikyti tiek stojamųjų egzaminų, kiek yra nurodyta LAMA BPO informacinės sitemos stojamųjų egzaminų lentelėje.

Ar papildomame priėmime įmanoma pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas?

Jeigu papildomo priėmimo metu yra paskelbta laisvų valstybės finansuojamų vietų toje studijų programoje, į kurią Jūs norite stoti, tai galėsite pretenduoti į valstybės finansuojamą vietą.

Nedalyvavau pagrindiniame bendrojo priėmimo etape į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Ar galiu pateikti prašymą papildomo priėmimo metu?

Taip, galėsite registruotis LAMA BPO informacinėje sistemoje ir pateikti prašymą studijuoti..

Vidurinį išsilavinimą baigiau užsienyje, ar galiu pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose?

Asmenys, įgiję išsilavinimą užsienio šalių institucijose, teisės aktų nustatyta tvarka gali būti priimami konkurso būdu į valstybės finansuojamas studijų vietas Lietuvos aukštosiose mokyklose, jeigu jie yra: 1. Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai; 2. turintys leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių, nesančių Europos Sąjungos ir kitų Europos ekonominės erdvės narėmis, piliečiai ir asmenys be pilietybės; 3. išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, pateikę lietuvių bendruomenės toje šalyje, iš kurios atvyko, pažymą, patvirtinančią lietuvių kilmę. Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, neatitinkantys nurodytų kriterijų, priimami į aukštąsias mokyklas konkurso būdu studijuoti savo lėšomis.

Ar brandos atestato vidurkis turi įtakos stojant?

Neturi. Konkursinis balas yra skaičiuojamas iš reikalingų tai studijų programai mokomųjų dalykų brandos egzaminų ar dalykų metinių pažymių įvertinimų.

Kas yra studijų stipendija?

Studijų stipendija yra valstybės parama studentams, kurie su aukščiausiais balais įstoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas. Studijų stipendijos dydis per metus yra lygus tos programos, į kurią įstojo studentas norminės kainos dydžiui. Jeigu aukštosios mokyklos nustatyta metinė studijų kaina yra mažesnė už norminę studijų kainą, stipendijos dydis atitinka aukštosios mokyklos nustatytos studijų kainos dydį.

Jeigu jau studijuoju valstybės finansuojamoje vietoje, ar galiu dar gauti ir studijų stipendiją?

Studijų stipendijos neturi teisės gauti asmenys:

1. priimti į valstybės finansuojamas studijų vietas; 2. pakartotinai studijuojantys pagal tos pačios arba žemesnės pakopos studijų programą, jeigu daugiau nei pusę tų studijų laikotarpio gavo studijų stipendiją; 3. neturintys teisės užimti valstybės finansuojamų studijų vietų ar gauti studijų kainos kompensacijos.

Kuo skiriasi nuolatinės studijos nuo ištęstinių studijų?

Nuolatinė studijų forma yra pagrindinė organizuojant studijas pagal visų pakopų laipsnį suteikiančias studijų programas, jeigu kiti teisės aktai nenustato kitaip. Universitete studijų nuolatine forma vienų metų įprastinė apimtis yra 60 kreditų, bet ne mažesnė kaip 45 kreditai. Ištęstinės studijos savo trukme yra ne daugiau kaip pusantro karto ilgesnės už nuolatinės formos studijas.

Kas yra gretutinės studijos?

Gretutinės studijos – konkrečios studijų krypties pagrindus apimančios studijos, kurias baigus įgyjamas pasirengimas specialiosioms tos krypties studijoms bei praktiniam gilinimuisi. Šiaulių universitete studijuojantieji greta savo pagrindinių studijų gali rinktis kitos studijų programos gretutines studijas. Pasirinkus studijų programą su gretutine kryptimi, įgyjamas platesnis išsilavinimas – studijas baigęs asmuo turi dviejų krypčių bakalauro diplomą. Tokiu būdu yra lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių.

Kas yra pirmosios pakopos studijos?

Tai yra Bakalauro studijos, kurias baigus suteikiamas bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Šis laipsnis žymi įgytą teoriniu pasirengimu bei moksliniais tyrimais grindžiamą aukštąjį išsilavinimą ir suformuotus pasirinktos studijų krypties žinių pagrindus. Baigus bakalauro studijas gali būti suteikiama ir profesinė kvalifikacija. Sėkmingai baigus studijas įgyjama teisė studijuoti magistrantūroje.

Kas yra antrosios pakopos studijos?

Tai yra Magistrantūra – asmens profesinei ir mokslinei kvalifikacijai kelti skirtos antrosios pakopos nuosekliosios studijos. Orientuotos į mokslinę veiklą ir keliančios mokslinę kvalifikaciją magistrantūros studijos rengia studentus mokslininko tyrėjo arba pedagogo karjerai, orientuotos į analitinę taikomąją veiklą ir keliančios profesinę kvalifikaciją – kitai profesinei veiklai. Baigus magistrantūrą suteikiamas magistro kvalifikacinis laipsnis.

Kas yra LSP?

LSP – Lietuvos studento pažymėjimas. Šis, Jūsų studento statusą įrodantis dokumentas, suteikia teisę naudotis Jūsų aukštosios mokyklos biblioteka, inventoriumi, naudojamas laikant egzaminus, sužinant pažymius bei jungiantis prie aukštosios mokyklos vidinės informacinės sistemos. LSP taip pat suteikia teisę Jums naudotis šalies viešojo transporto lengvatomis bei įvairiomis tik studentams skirtomis nuolaidomis visoje Lietuvoje. (Daugiau informacijos www.lsp.lt)

Kas yra ISIC?

ISIC – tarptautinis studento pažymėjimas. Studento pažymėjimas ISIC kartu yra ir nuolaidų kortelė, suteikianti nuolaidas 120 pasaulio valstybių ir daugiau kaip 1 000 nuolaidų Lietuvoje. (Daugiau informacijos www.isic.lt )

Kas yra ŠUSA?

Šiaulių universiteto studentų atstovybė. Studentų interesams atstovaujanti studentų organizacija, atitinkanti Mokslo ir studijų įstatyme jai keliamus reikalavimus. Atstovybę sudaro visuotinio studentų susirinkimo (konferencijos) išrinkti studentai.

Kas yra FSA?

FSA yra fakulteto studentų atstovybė (pavyzdžiui, ŠU SMF SA – Šiaulių universiteto Socialinių mokslų fakulteto stduentų atstovybė).

Kuo skiriasi Matematikos studijos nuo Matematikos su gretutine ekonomikos kryptimi studijų?

Pirmaisiais mokslo metais (2 semestrus) studijos vyksta kartu, o po 2 semestrų studentai renkasi (arba ne) gretutines ekonomikos studijas, kurios sudaro ketvirtadalį visų dalykų. Studentai, norintys gilintis į klasikines matematikos problemas, nesirenka gretutinių studijų ir minėtą ketvirtadalį studijų laiko nagrinėja specializuotus matematikos dalykus; studentai, norintys nagrinėti matematikos metodų ir modelių pritaikymo ekonomikoje galimybes, renkasi gretutines ekonomikos studijas. Nepasirinkusiems gretutinių ekonomikos studijų suteikiamas matematikos bakalauras, o pasirinkusiems suteikiamas dvigubas – matematikos, ekonomikos bakalauro laipsnis.