Kiekvienas šiaulietis norėtų, kad jo miestas būtų gražus, patrauklus ne vien savo išore, bet spinduliuotų mokslo, kultūros ir dvasinių vertybių šviesa. Šioms kilnioms idėjoms įsikūnyti, anot Tumo Vaižganto, reikalingi „deimančiukai“ ir šviesuliai. Vienas iš tokių šviesulių yra Šiaulių universiteto Botanikos sodas. Turėti Botanikos sodą yra miesto kultūrinės brandos ir prestižo reikalas. Daugelis nežino, kaip šis sodas atsirado. Tad šiek tiek istorijos.

Šiaulių universiteto Botanikos sodas, pradžioje biologinė stotis, vėliau agrobiologinė stotis, buvo pradėtas kurti ant plyno lauko prieš penkiasdešimt metų. Šiaulių pedagoginis institutas privalėjo turėti mokyklinį bandomąjį sklypą. Paveldėtas iš buvusios pedagoginės mokyklos kelių arų daržas prie dabartinės S. Lukauskio gatvės netenkino. 1958 m. Šiaulių miesto vykdomojo komiteto sprendimu palei geležinkelį, bevardėje aukštumėlėje, paskirti 2,5 ha dirvonuojančios kaimo žemės. Trejetą metų žemės darbai nebuvo vykdomi. 1960 m. buvo padėti pamatai gyvenamajam ir ūkiniam pastatui. 1961 m. skiriami pirmieji biologinės stoties etatai. Stoties vedėju paskirtas dėstytojas Stasys Gliaudys. Kūrimosi pradžia – sodo įveisimas. 1962 m. buvo įsodintas vaismedžių sodas, visa biologinės stoties teritorija apsodinta dviejų ar trijų eilių medžių ir krūmų juostomis. Įkurtas Kolekcinis skyrius. Augalų įsigyta iš Vilniaus botanikos sodo, Dotnuvos žemdirbystės mokslinio tyrimo instituto, Vilniaus šiltnamių. Įrengtas alpinariumo tipo gėlynas. Biologinė stotis tapo agrobiologine stotimi.


1967–1968 metais vykdant vakarinės miesto dalies nusausinimą biologinė stotis patyrė didelių nuostolių. Stoties rytiniu ir šiauriniu pakraščiu pradėtas kasti 4 m gylio kanalas. Buvo sunaikinta apie 1000 želdinių. 1968 m. iškastas tvenkinys su sala, įrengta pralaida, įvestas drenažas. Nuo 1974 m. rugsėjo agrobiologijos stoties vedėju tapo agronomas A. Drukteinis. Jam išėjus į pensiją – A. Vitkauskaitė. Kiekvienas iš vadovų įnešė savo indėlį. Agrobiologijos stoties tikslas buvo tapti patraukliu parku – Botanikos sodu plačiai visuomenei.

1997 m. Gamtos didaktikos katedros vedėjas doc. dr. Kęstutis Kazimieras Vilkonis parengė tolesnę agrobiologijos stoties veiklos programą, kuri atitinka šiuolaikiniams botanikos sodams keliamus reikalavimus. Šiaulių pedagoginio instituto Agrobiologijos stoties bazėje, ŠPI (Šiaulių pedagoginis institutas) edukaciniame ir gamtosauginiame padalinyje, 1997 m. rugsėjo 1-ą dieną doc. K. K. Vilkonio pastangomis įkurtas Šiaulių universiteto Botanikos sodas. Agrobiologinės stoties pavadinimas pakeičiamas į Botanikos sodo.


Nuo 2000 m. iki 2006 m. sodui vadovavo prof. habil. dr. Vida Motiekaitytė. Nuo 2006 m. rugsėjo mėn. iki 2007 m. balandžio mėn. sodui vadovavo dėstytojas Kęstutis Aukselis. Nuo 2007 m. iki 2016 m. Šiaulių universiteto Botanikos sodui vadovavo prof. habil. dr. Asta Klimienė. Nuo 2016 m. rugsėjo mėn. Botanikos sodui vadovauja dr. Martynas Kazlauskas.

Šiandien universiteto Botanikos sodo plotas užima 6,5 ha žemės plotą, tačiau gyvų augalų dokumentuotos kolekcijos yra sukauptos tik 2,5 ha plote. Kolekcijose auginama 3836 taksonai ir veislės (iš jų 2541 taksonas ir 1295 veislės), priklausantys 4 sistematiniams skyriams ir 155 šeimoms. Iš jų 2845 yra žoliniai ir 991 sumedėję augalai. Gausiausios yra astrinių (Asteraceae) ir erikinių (Ericaceae) šeimos. Be to, Botanikos sode yra sukaupta ir kambarinių augalų kolekcija, joje 69 taksonai ir veislės. Augalų kolekcijos kaupiamos augalų sistematikos ir geografijos, dendrologijos, erikinių šeimos, fenologiniame, kalninių augalų, gėlininkystės, prieskoninių ir vaistinių augalų skyriuose. Kolekcijų turtinimas ir išsaugojimas – svarbiausias Botanikos sodo uždavinys.

Botanikos sodas, bendradarbiaudamas su 400 pasaulio botanikos sodų, vykdo sėklų mainus ir tuo pačiu kaupia auginamų augalų sėklų fondą. Praturtinus kolekcijas taikomosiomis ekspozicijomis, sutvarkius teritoriją, buvo išplėstos ir Botanikos sodui būdingos visuomeninės funkcijos: rekreacija, edukacinė ir švietėjiška veikla.

Nuo 2003 m. Šiaulių universiteto Botanikos sodas yra Tarptautinio botanikos sodų konsorciumo (angl. Botanic Gardens Conservation International), Planta Europa tinklo, Baltijos jūros regiono botanikos sodų, Baltijos šalių botanikos sodų bei Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos (LUBSA) narys. Nuo 2005 m. Botanikos sodas tapo Tarptautinio fenologinių sodų Europos tinklo (IPG) nariu. Prie sodo veikia Šiaulių universiteto Botanikos sodo draugų klubas.

Botanikos sodo vykdomų mokslinių tyrimų kryptys yra susijusios su dekoratyviųjų augalų introdukcija ir aklimatizacija, augalų biologinės įvairovės tyrimais ex situ ir in situ, fenologiniais stebėjimais.

Botanikos sodas yra Šiaulių universiteto studentų mokomoji ir tyrimų bazė. Taip pat tai puiki vieta vaikams tyrinėti gamtą ir žaisti gamtoje.

Nors Šiaulių universiteto Botanikos sodas jauniausias bei mažiausias pagal plotą sodas Lietuvoje, tačiau mūsų kolektyvo tikslas – kaupti naujas bei praturtinti jau turimas augalų kolekcijas, toliau vystyti mokslinius-tiriamuosius darbus ir siekti, kad Botanikos sodas taptų grožio ir ramybės oaze Šiaulių mieste. Botanikos sodas nėra vien universiteto padalinys. Jis skirtas šiauliečiams, kraštiečiams ir visiems besidomintiems augalų įvairove.

 

Dabartinės Botanikos sodo tarybos sudėtis

Prmininkė - Loreta Mejerienė (socialinis partneris)

Nariai:

Arvydas Vaičiulis (Šiaulių universiteto atstovas)

Rimanta Vainorienė (ŠU Botanikos sodo atstovas)

Vaidas Juknevičius (ŠU Botanikos sodo atstovas)

Martynas Kazlauskas (ŠU Botanikos sodo atstovas)