PATVIRTINTA
2016 m. spalio 26 d.
ŠU senato posėdžio (protokolo Nr. SP-09)
nutarimu Nr. 3

 

Prioritetinės mokslo kryptys ir tematikos

HUMANITARINIAI MOKSLAI VISUOMENĖS KULTŪROS PLĖTROJE

Humanitariniai mokslai suvokiami plačiąja prasme, taikant sampratą, kad moderni metodologinė prieiga bei teorijos taikymas peržengė tradicinę takoskyrą tarp humanitarinių ir kitų mokslų sričių. Suprantant, kad yra būtinas dialogas tarp humanitarinių ir taikomojo meno, socialinių ir gamtos bei technologijos mokslų tyrimų, skatinami ir inicijuojami tarpdisciplininiai ir komparatyvistiniai tyrimai, siekiant išlaikyti svarbų humanitarinių mokslų vaidmenį šiuolaikinėje mokslo paradigmoje.
Humanitarinių mokslų misija visuomenės inovacinės kultūros plėtroje – vykdyti reikšmingus tarpdisciplininius humanitarinius (kalbos, literatūros, istorijos, kultūros, atminties, paveldo) tyrimus ir, bendradarbiaujant su kitų mokslo sričių atstovais, aktyvinti mokslo, verslo ir visuomenės integraciją; prisidedant prie darnios valstybės vystymosi, plėtoti humanitarinį diskursą, įtraukiant plačias visuomenės grupes, politikos bei verslo atstovus. Prioritetinė humanitarinių mokslų sritis lituanistika yra svarbi tautos ir valstybės kaip savarankiškos politinės bendruomenės gyvavimo sąlyga. Ji suprantama ne tik pagal tyrimų lauką, t. y. ne tik kaip humanitariniai ir socialiniai mokslai, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, jos kalbos praeitis, dabartis ir ateitis, bet ir pagal jos misiją – puoselėti lietuviškąją tapatybę, prisidėti prie lietuvių tautos ir šalies politinės bendruomenės kultūrinės brandos, kūrybiškumo ir savarankiškumo stiprinimo, prie visaverčio Lietuvos dalyvavimo pasaulio kultūros ir mokslo poliloge. Lituanistikos plėtra yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra laikomas vienu iš mokslą ir studijas grindžiančių principų, o mokslo ir studijų institucijos, prisidedančios prie šio prioriteto įgyvendinimo, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą. Lituanistikos tyrimų plėtros strateginėse gairėse tarp prioritetinių lituanistikos tyrimų temų iki 2020 metų yra įtraukti baltų kalbų tyrimai, taip pat dabartinės lietuvių kalbos ir kalbinės sąmonės transformacijos tyrimai ir kt.
Kalbos ir literatūros sinchroniniai ir diachroniniai tyrimai. Vadovai – prof. dr. Skirmantas Valentas, prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė
Tyrimai apima kalbos, kaip svarbiausios komunikacijos formos, ir literatūros analizę įvairiais aspektais: a) tekstų tyrimai sociolingvistiniu, pragmatiniu, sintaksiniu aspektais; b) kalbos normų raidos ir terminologijos tyrimai; c) lietuvių kalbos istorijos ir rašytinio lietuvių kalbos paveldo tyrimai; d) kalbos pasaulėvaizdžio atskleidimas, remiantis gretinamąja kalbų analize, konceptų raiška ir konceptualiųjų metaforų apibūdinimu; e) kultūrinės atminties rekonstrukcija lingvistikoje; f) įvairių laikotarpių ir žanrų naratyvinių prozos struktūrų ir poezijos tyrimai, akcentuojant teorines, metodologines, komparatyvistines ir interdisciplinines literatūros problemas; g) ekvivalentiškumo problematika vertime; h) kalbinės komunikacijos tyrimai.
Kultūros ir istorijos tyrimai. Vadovė – prof. dr. Rita Regina Trimonienė
Kultūros ir istorijos tyrimų problematika: Lietuvos socialinė-politinė istorija ir jos paveldas Vidurio Rytų Europos kontekste nuo seniausių laikų iki XXI a., daugiausia dėmesio skiriant materialiniam ir dvasiniam Lietuvos istorijos paveldui, XV a. pab. – XVII a. LDK integracijos į Vakarų Europą, XX a. tarpukario Lietuvos valstybės modernizacijos, po Antrojo pasaulinio karo – sovietizacijos, šiuolaikinių socialinių, kultūrinių ir menotyros tyrimų problemoms analizuoti.

INKLIUZINĖS VISUOMENĖS STIPRINIMAS SOCIOEDUKACINĖMIS PRIEMONĖMIS

Kuriant įrodymais grįstas sociokultūrines inovacijas, siekiama spręsti inkliuzinio bei specialiojo ugdymo ir specialiųjų ugdymosi poreikių tenkinimo kokybės, socioedukacinės pagalbos užtikrinimo neįgaliesiems ir kitiems socialinės atskirties rizikos situacijose esantiems asmenims ir jų socialinį dalyvavimą įgalinančių, sveikatos ir kitų rizikos veiksnių valdymo ir psichosocialinės sveikatos ugdymo problemas.
Taikomųjų tyrimų rezultatais siekiama darytį poveikį visuomenės struktūroms, tiesiogiai susijusioms su politiniais sprendimais ir jų praktiniu įgyvendinimu, siekiant neįgaliųjų bei kitų socialiai pažeidžiamų asmenų socialinės gerovės ir veiksmingų pokyčių švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos srityse plėtojant kompleksinės pagalbos tinklų funkcionavimą.
Tikslinės grupės – vaikai ir suaugusieji, turintys specialiųjų ugdymosi, socialinių, reabilitacinės pagalbos bei sveikatinimo poreikių; švietimo pagalbos, socialinės reabilitacijos ir visuomenės sveikatos specialistai.
Socialinės atskirties rizikos situacijose esančių asmenų psichosocialinė gerovė. Vadovas – doc. dr. Darius Gerulaitis
Socialinių sistemų funkcionavimas neatsiejamas nuo įvairių visuomenės grupių ir jos narių įtraukties į mokymosi, profesinę, akademinę, kūrybinę, savanorišką veiklas ir kt. organizavimo ir valdymo procesų. Pokyčiai darbo rinkose, įvairių socialinių grupių stratifikacijos intensyvumas, migracijos procesai etc. lemia nemažai iššūkių, pirmiausia tarp jų išskiriant socialinę atskirtį sąlygojančias situacijas ir su tuo susijusias asmenines rizikos ir socialines grėsmes. Šių grėsmių identifikavimas, valdymas ir eliminavimas reikalauja tikslingų ir nuolatinių tyrimų, siekiant atskleisti minėtų psichosocialinių pokyčių genezę ir dinamikos ypatumus. Tyrinėjami negalės ir socialinės atskirties rizikos situacijose esančių asmenų socialiniai įgūdžiai, psichosocialinio atsparumo, profesinio rengimo, įgalinimo, socialinio dalyvavimo bei kt. iššūkiai ir galimybės. Gautų empirinių duomenų pagrindu modeliuojamos psichosocialinės, socialinio ugdymo inovacijos, įgalinančios pagalbos metodologiniai principai, socializacijos-resocializacijos ir konsultacinės-terapinės poveikio priemonės, socialinės įtraukties didinimo iniciatyvos, plėtojamos psichosocialinės, socialinės pedagoginės pagalbos ir socialinės reabilitacijos tinklų funkcionavimo ir koordinavimo galimybės. Mokslininkai bendradarbiauja su Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis (Rėzeknės technologijų akademija; Atviras tarptautinis žmogiškosios plėtros universitetas „Ukraina" ir kt.).
Specialiojo ir inkliuzinio ugdymo inovacijos. Vadovė – prof. dr. Stefanija Ališauskienė
Tyrimų tikslas – moksliniais faktais pagrįsti socioedukacines specialiojo ir inkliuzinio ugdymo bei logopedinės pagalbos proceso, turinio, strategijų inovacijas. Tyrinėjama vaikų, turinčių negalių ir sutrikimų, specialiųjų ugdymosi poreikių atpažinimo ir tenkinimo kokybė, specialioji pedagoginė, logopedinė, psichologinė pagalba mokiniams, konsultacinė pagalba mokinių tėvams ir mokytojams, plėtojami inkliuzinio ugdymo vertybių, svarbių visuomenės gerovei, ir socioedukacinių inovacijų tyrimai.
Poveikis aplinkai: tyrimų rezultatai viešinami nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo renginiuose, mokslo darbų leidiniuose ir integruojami į specialiojo bei inkliuzinio ugdymo turinį ir procesą, moderniųjų specialiojo ugdymo pedagoginių technologijų plėtrą mokyklose, specialiųjų pedagogų ir logopedų rengimo tobulinimą, švietimo pagalbos specialistų kompetencijų plėtojimą, gerinant jų pasirengimą tenkinti mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius, didinti ugdymosi veiksmingumą ir prieinamumą.
Vykdomi tarptautiniai moksliniai tyrimai kartu su Nebraskos universiteto Omahoje (JAV), Liublianos universiteto (Slovėnija) mokslininkais; numatomi bendri moksliniai tyrimai su Vroclavo universitetu (Lenkija). Tyrimai pasižymi tarpdiscipliniškumu – derinamos edukologijos ir kitų socialinių mokslų (ugdymo psichologijos, ugdymo vadybos, negalės sociologijos) bei logopedijos mokslų metodologinės prieigos.

PROCESŲ MODELIAVIMAS IR TECHNOLOGIJOS

Mokslo kryptis apima aplinkos veiksnių įtakos gamtos ir žmogaus sukurtų sistemų sąveikai ir raidai tyrimus, taip pat atskirų jos komponenčių raiškos mokslinį ar technologinį vertinimą. Mokslininkų grupės siekia kurti inovacijas, kurios ilgalaikėje perspektyvoje turėtų poveikį regiono ir visos šalies konkurencingumui. Jungtinėse biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių komandose bendradarbiaujama dalyvaujant tarptautinėse programose, taip pat vykdant Lietuvos ir užsienio verslo MTEP užsakymus. Moksliniai tyrimai orientuoti į analitinės ir tikimybinės skaičių teorijos tyrimus, gamtos reiškinių vertinimą bei modelinį prognozavimą, gamybos procesų efektyvumo didinimą, taip pat informacinių ir ryšių technologijų vystymą.
Analizinės skaičių teorijos problemos. Vadovė – prof. dr. Renata Macaitienė
Viena iš pagrindinių analizinės ir tikimybinės skaičių teorijos tyrimų krypčių yra dzeta ir L-funkcijų elgesio analizė: šių funkcijų reikšmių pasiskirstymo, analizinių ir asimptotinių savybių bei universalumo tyrimai. Tyrimų rezultatai taikomi kodavimo teorijoje, kriptografijoje, informatikoje, kvantinėje mechanikoje ir kitur.
Išmanioji gamyba. Vadovas – doc. dr. Gediminas Valiulis
Taikomojo pobūdžio tarpkryptinė tema apima mechanikos, elektros, elektronikos ir informatikos inžineriją. Veiklos yra susijusios su 4-osios pramonės revoliucijos galimybėmis ir iššūkiais, aktualiais regiono ir šalies pramonei ir visuomenei: gamybos procesų optimizavimas taikant robotizuotas sistemas, nestandartiniai darbuotojų mokymo principai, produkcijos kokybės užtikrinimo technologijos, daiktų internetas ir kt.
Žiniomis grindžiamas modeliavimas ir sistemų inžinerija. Vadovas – doc. dr. Egidijus Paliulis
Vykdomi dirbtinio intelekto, sprendimų priėmimo paramos sistemų ir optimizavimo metodų moksliniai tyrimai ir jų taikymas biomedicinos, e. sveikatos, e. studijų ir debesų kompiuterijos srityse, siekiant kurti išmaniąsias sistemas ir paslaugas verslui bei visuomenei.
Tvarus gamtos išteklių valdymas. Vadovė – lekt. dr. Laura Šukienė
Gamtinėse ekosistemose ir antropogenizuotoje aplinkoje vykstančių fizinių, cheminių ir biologinių procesų bei jų tvarumo vertinimas ir modeliavimas.
Tyrimai atliekami analizuojant procesus vietiniame, regioniniame ir pasauliniame kontekste, atsižvelgiant į sąlygų dinamiškumą, globalizacijos įtaką reiškiniams, intensyvią technologijų vystymosi raišką. Dirbama klimato reiškinių analizės, vandenilio ir kitų atsinaujinančių šaltinių energetikos, bioįvairovės, augalų introdukcijos, aplinkos sveikatos ir joms gretimose srityse.

SOCIOEKONOMINIAI REIŠKINIAI GEROVĖS VALSTYBĖS KŪRIMO PROCESE

Šios krypties tyrimai apima darnaus vystymosi sritis: sumani visuomenė, sumani ekonomika ir sumanus valdymas, moterų ir vyrų (ne)lygybės bei diskriminacijos tyrimai socioekonominėje kaitoje. Mokslo tyrimai orientuoti į užimtumo didinimo, skurdo ir socialinės atskirties mažinimo, investicijų ir verslo aplinkos gerinimo, finansinio tvarumo užtikrinimo problemų sprendimus, ilgalaikių santykių ir vertės bendrakūros valdymą, organizacijų valdymą žinių visuomenėje, darnaus vystymosi raišką tarpsektoriniu lygmeniu, gerą valdymą vietos savivaldoje, moterų ir vyrų (ne)lygybės bei diskriminacijos stiprėjimo / silpnėjimo tendencijų prognozavimą, lyčių lygybės ir diskriminacijos vertinimą ir matavimą, naujų teorinių įžvalgų, implikuojančių lyties aspektą į kitas mokslo sritis ir kryptis, kūrimą.
Geras valdymas vietos savivaldoje. Vadovė – prof. dr. Diana Šaparnienė
Diskutuojant apie efektyvią viešojo administravimo sistemą, atitinkančią vyraujančias demokratines vertybes ir pasaulines tendencijas, pastaruoju metu daug dėmesio skiriama gero valdymo konceptui. Geras valdymas reiškia patikimą viešojo sektoriaus valdymą, atliepiantį veiksmingumo, efektyvumo ir ekonomiškumo kriterijus, akcentuoja dalyvaujantį valdymo būdą, kai veikiama atsakingai, atskaitingai ir skaidriai, kur vertinama pagarba žmogaus teisėms ir laisvėms. Gero valdymo principai taikytini tiek globaliu ar europiniu lygmeniu, tiek nacionaliniu, tiek regioniniu ar vietiniu lygmenimis. Geras valdymas vietos savivaldos institucijų lygmenyje, institucijų, kurios yra arčiausiai piliečių ir jiems teikiamų paslaugų, – viena iš pagrindinių demokratinės valstybės prioritetinių krypčių. Nepaisant didelio susidomėjimo gero valdymo sampratų aiškinimu, gero valdymo principų plėtotės vietos savivaldoje tyrimų raiška dėl jų įvairiapusiškumo ir kompleksiškumo, teorinė analizė išlieka vienu iš pagrindinių viešojo administravimo mokslo tyrimų probleminių klausimų.
Gerovės valstybės ekonomika ir vadyba. Vadovė – prof. dr. Diana Cibulskienė
Tyrimais siekiama įvertinti finansinių, žmogiškųjų, materialinių ir nematerialinių išteklių, ūkio subjektų veiklos produktyvumo ir efektyvumo poveikį šalies (regionų) darniai socialinei-ekonominei plėtrai ir gerovei, plėtojama pasidalytos vertės koncepcija, kuria siekiama sukurti naują ir didesnę vertę visuomenei ir akcininkams įmonės didžiausio poveikio srityse. Gerovės valstybės ekonomikos ir vadybos tyrimai apima šias tyrimų tematikas: strateginis valdymas darnaus vystymosi kontekste; organizacijų valdymas nuolatinių pokyčių sąlygomis; socialinių-ekonominių procesų modeliavimas gerovės užtikrinimo kontekste; finansinių sprendimų modeliavimas finansų sistemos tvarumo kontekste; regionų plėtros valdymas.
Lyčių tyrimai ir socioekonominės pusiausvyros kūrimo inovacijos. Vadovė – vyr. mokslo darbuotoja Virginija Stefanija Šidlauskienė
Gilinamasi į lyčių sistemos tyrimų perspektyvas, apimančias humanitarinius, socialinius, STEAM mokslus, menus ir populiariąją kultūrą, analizuojant visuomenės, kultūros ir švietimo, istorijos ir socialines problemas iš lyčių perspektyvos. Tiriamas socialinių santykių tarp vyrų ir moterų, (ne) lygybės, (ne)diskriminavimo konstruktas, skiriant ypatingą dėmesį lyties ir rasės / tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalės, etninės priklausomybės ir religijos santykio daugialypiškumo nagrinėjimui.

ŠVIETIMO, UGDYMO PROCESŲ INOVACIJOS IR VALDYMAS

Tyrimai vykdomi vaikų ir suaugusiųjų formaliojo, neformaliojo švietimo ir ugdymo(si) kontekstuose. Tiriamos ugdymo sričių specialistų bendradarbiavimo edukacinės sistemos, taikymo etika ir metodologija. Atliekamas vaikystės kultūros fenomenų socialinių, edukacinių tyrimų metodologijos pagrindimas tarpdisciplininių ryšių įvairovėje; plėtojamas diskursas vaikystės kultūros fenomenų pažinimo procese, leidžiantis pedagogams realizuoti demokratijos kultūros vertybėmis grįstą ugdymą ir edukacinį konsultavimą bei švietimą.
Gamtamokslinio ir technologinio ugdymo (GU / TU) tyrimai grindžiami sistemine ir integracine prieigomis bei esmine mokslo, technologijų ir visuomenės sąveikos teorija. Tiriamos gamtamokslinio ir technologinio ugdymo sąsajos, analizuojamos integruoto ir tarpdalykinio ugdymo(si) prieigos, nagrinėjamas gamtos mokslų dalykų bei matematikos mokytojų bendradarbiavimas efektyvinant GU / TU procesą.
Vykdomi tyrimai meno edukologijos ir pedagogikos srityse: vaikų meninė ir kūrybinė raiška, meninis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje, neformaliojo meninio ugdymo inovacinės sistemos, ugdytinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodologija, meninių disciplinų mokytojų rengimo sistemos ir procesai.
Gamtamokslinis ir technologinis ugdymas. Vadovas – prof. dr. Vincentas Lamanauskas
Gamtamokslinio ir technologinio ugdymo tyrimai grindžiami sistemine ir integracine prieigomis bei esmine mokslo, technologijų ir visuomenės sąveikos teorija. Tiriamos gamtamokslinio ir technologinio ugdymo sąsajos, analizuojamos integruoto ir tarpdalykinio ugdymo(si) prieigos, nagrinėjamas gamtos mokslų dalykų ir matematikos mokytojų bendradarbiavimas efektyvinant GU / TU procesą. Plėtojami gamtamokslinio ir technologinio ugdymo būklės visose bendrojo ugdymo bei aukštosios mokyklos pakopose tyrimai (GU / TU monitoringas). Vykdomi gamtamokslinių žinių (gamtos pažinimo) įsisavinimo motyvacijos ir praktinės gamtotyrinės / aplinkotyrinės veiklos tyrimai. Atliekami gamtos dalykų technologijų dalyko mokytojų rengimo kokybės diagnostikos tyrimai.
Kultūrinis ir meninis ugdymas. Vadovė – prof. dr. Diana Strakšienė
Tyrimai apima meno (muzikos, dailės, dizaino ir kt.) edukologiją ir pedagogiką. Tyrimų sritys: vaikų meninės ir kūrybinės raiškos tyrimai; meninis ugdymas bendrojo ugdymo mokykloje; neformaliojo meninio ugdymo inovacinės sistemos; ugdytinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodologija; meninių disciplinų mokytojų rengimo sistemos ir procesai; tautinių vertybių sklaida ir jų puoselėjimo galimybės ugdytiniams per menines disciplinas; šiuolaikinio meno, vizualiosios ir populiariosios kultūros įtaka meninio ugdymo turinio ir metodų kaitai; meno disciplinų terapiniai aspektai.
Ugdymo sistemų inovacijų įvairovė ir procesų valdymas. Vadovė – prof. dr. Aušrinė Gumuliauskienė
Tyrimai vykdomi įvairaus amžiaus ir poreikių vaikų bei suaugusiųjų formaliojo, neformaliojo švietimo ir ugdymo(si) kontekstuose (sociokultūriniuose, psichokultūriniuose, vadybiniuose, ekologiniuose ir kt.). Tyrimo sritys: kūno kultūros, doros, ekologinio ugdymo, ugdymo karjerai, aplinkos kūrimo, edukacinio dizaino modernių technologijų taikymas. Tiriamos pedagogų, tėvų ir kitų sričių specialistų bendradarbiavimo edukacinės sistemos, pedagogų rengimo, švietimo kokybės ir politikos, vadybos inovacijos, jų taikymo etika ir metodologija. Tyrimai grindžiami ugdymo demokratijos kultūra paradigma (savivaldaus, savaiminio, probleminio mokymo(si)).
Vaikystės fenomenų studijos. Vadovė – prof. habil. dr. Audronė Juodaitytė
Vaikystės kultūros fenomenų socialinių edukacinių tyrimų metodologijos pagrindimas tarpdisciplininių ryšių įvairovės paradigmoje, metodologijos aprobavimas tiriant postmodernios visuomenės vaikystės kultūros fenomenus (kompiuterinės kultūros, laisvalaikio, savaiminio mokymosi, žaidimų, vaikų kūrybos, vartotojiškumo kultūros, saugaus eismo, gabiųjų mokymosi kultūros) kokybinio tyrimo metodologijos prieigose. Plėtojamas tarpdisciplininis diskursas vaikystės kultūros fenomenų pažinimo procese, leidžiantis pedagogams plėtoti demokratijos kultūros vertybėmis grįstą ugdymą, edukacinį švietimą, konsultavimą.

Prioritetinė meno kryptis

TRADICINIO IR ŠIUOLAIKINIO MENO RAIŠKA

Tradicinio ir šiuolaikinio meno raiškos šaka apima dailės, dizaino, scenos meno, muzikos ir medijų meno raiškos formas. Dailės terminas šiuo požiūriu apibūdina grafikos, tapybos, tarpdisciplininio meno raišką, apima tradicines ir modernias plastinės raiškos formas, pasižymi lankstumu ir sudaro sąlygas šiuolaikiškai ir dinamiškai kūrybai. Dizainas traktuotinas kaip harmoningos, žmogaus fizines bei dvasines charakteristikas atitinkančios daiktinės aplinkos vienetų ir jų sistemų kūryba bei projektavimas. Dizaino objektais pripažįstami interjerų, vidaus ir lauko baldų, mažosios architektūros elementų, grafinio dizaino ir reklamos objektų kūryba bei projektavimas. Scenos meno ir muzikos srities rezultatas – spektaklių ir muzikos kūrinių atlikimas įvairioje scenos funkcijas atitinkančioje aplinkoje ar jų transliavimas per visuomenės informavimo priemones, muzikos ir dramos renginių organizavimas, atlikėjų pripažintiems meno renginiams rengimas. Medijų meno terminas aprėpia fotografijos, video, garso dizaino, kompiuterinės grafikos ir tarpdisciplininio meno raiškos formas.