Tarpsektorinės partnerystės centras

Mokslo projektai

„Įvairių poreikių turinčių vaikų mokymas dalykų pamokose“ / „Teaching Diverse Children in School Subjects (TdiverS)“ (541969-LLP-1-2013-1-DE-COMENIUS-CNW)

Programa / fondas – ES, Comenius Network (EAC/S07/12) programa.
Projekto trukmė – 2013-12-01–2016-11-30.
Projekto aprašas. Projekto partneriai: Liudvigsburgo edukologijos universitetas (DE), Tiubingeno Geschwister mokykla (DE), Boras universitetas (SE), Liuksemburgo universitetas (LU), Madrido autonominis universitetas (ES), Reikjaviko universitetas (IS), Šiaulių universitetas (LT), Zoknių progimnazija (LT), „Sandoros“ progimnazija (LT). Projekto tikslas – apibendrinti mokslinius tyrimus apie inkliuzinę dalykų didaktiką, atrasti sėkmingos ir įkvepiančios pedagoginės veiklos pavyzdžių praktikoje ir parengti mokymosi medžiagą (DVD ir metodines rekomendacijas) pedagoginių studijų programų studentams ir jau dirbantiems mokyklose mokytojams.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Lina Miltenienė, Stefanija Ališauskienė, Rita Melienė, Renata Geležinienė.

„Savivaldybių fiskalinio konkurencingumo vertinimas ekonominio augimo kontekste“ (MIP-15388)

Programa / fondas – Lietuvos mokslo taryba.
Projekto trukmė – 2015–2018.
Projekto aprašas. Mokslo projektas orientuotas į savivaldybių fiskalinio konkurencingumo didinimą ekonominio augimo kontekste. Atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės mokestinius pajėgumus, siekiama kompleksiškai įvertinti savivaldybės fiskalinės konkurencijos galimybes, pateikiant sąsajas tarp regionų socioekonominę veiklą atspindinčių makroekonominių rodiklių. Kiekviena savivaldybė veikia valstybės numatytose vietinių mokesčių formavimo politikos ribose, tačiau turi tam tikrą fiskalinės decentralizacijos lygį – gali savarankiškai nuspręsti, kiek ir kokių mokestinių lengvatų suteikti, kokius objektus apmokestinti. Sukurtas savivaldybių fiskalinio konkurencingumo vertinimo modelis parodys galimas sąveikas tarp savivaldybės mokestinės bazės, sukuriamo produkto dalies toje savivaldybėje ir socialinės gerovės. Faktinei situacijai vertinti bus sudaryta savivaldybių fiskalinio konkurencingumo ekonominio augimo kontekste vertinimo metodika, kurios taikymas leis sukonkretinti savivaldybės socioekonominės veiklos vertinimą.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Dalia Rudytė (vadovė); Solveiga Skunčikienė, Roberta Bajorūnienė, Dovilė Ruplienė, Lina Garšvienė.

INTEGER (galutinio finansinio atsiskaitymo etapas) )(SiS-2010-2.1.1.1)

Programa / fondas – Europos Komisija, R&I, 7BP Pajėgumai, Mokslas visuomenėje.
Projekto trukmė – 2011–2016.
Projekto aprašas. Šiaulių universiteto partnerio teisėmis nuo 2011 m. kovo 1 d. įgyvendinamas Europos Komisijos 7 Bendrosios programos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos projektas „INstitutional Transformation for Effecting Gender Equality in Research (INTEGER)“, projekto Nr. 266638.
Projekto tikslas – sukurti darnų konsorciumą iš viena kitą papildančių organizacijų, siekiančių gerinti mokslininkių karjeros galimybes mokslinių tyrimų institucijose bei universitetuose ir siekiančių realių pokyčių organizacijų viduje.
Projekto užduotys paskirstytos projekto partneriams. Projektą sudaro šios užduotys: Transformacinis veiksmų planas, Pasikeitimas patirtimi, Įgyvendinimas, Gairės, Sklaida ir Transformacinių veiksmų planų įvertinimas.
Projekto metu Transformacinis veiksmų planas bus įgyvendintas dviem lygmenimis: instituciniu (universitete) ir vietos (fakultete, mokslo centre). Antrasis užduočių paketas atnaujins ir išaiškins veiksmų planus pasirinktose temose ir įsipareigos įvertinti dalyvaujančių organizacijų politikos poveikį vietos lygmeniu. Vertinimo rezultatai bus analizuojami ir paskelbti pirmajame kryžminės partnerystės keitimosi patirtimi seminare.
Pasikeitimas patirtimi įgalins žinių perdavimą tarp partnerių ir jų gavimą iš projekto ambasadorių, kurie teiks konsultacijas projekto įgyvendinimo grupėms per kuravimo sistemą. Transformacinių pokyčių mokymai bus pristatyti dviem lygmenimis: vyriausiajai institucijų vadovybei ir verslo organizacijoms. Po kiekvienų mokymų bus pasidalyta gerąja patirtimi sujungiant bendrus klausimus ir metodus, pasidalyta patirtimi, kaip sekėsi įveikti įvairias kliūtis.
Veiksmų planas bus įgyvendinamas ir vykdomas tiek instituciniu, tiek vieneto lygiu. Siekiant pažangių tikslų bus naudojami šablonai, kuriuos pateikė GESIS (Centre of Excellence for Women in Science, Vokietija). Atsiliepimų rezultatais bus dalijamasi seminaruose, kuriuose taip pat dalyvaus lyčių lygybės ekspertai ir projekto ambasadoriai. Jie teiks patarimus, siekiant iš naujo suderinti transformacinius planus organizacijose.
Pagrindinis projekto rezultatas – patogus naudoti ir veiksmingas įgyvendinimo modelis, parašytas naudojant „patvirtintos praktikos kodekso“ metodą. Modelio gairės sujungs mokymąsi iš partnerystės, kartu tai bus ir valdymo įrankis, sudarytas iš atskirų elementų, kurie sudarys išsamius rinkinius ir kuriais galės naudotis partnerių institucijos.
Projekto sklaida, už kurią atsakingas Šiaulių universitetas, vykdys tris veiklos formas – kiekvienos organizacijos viduje, naudojantis pagrindiniais tinklais kiekvienoje valstybėje partnerėje ir išoriniams politikos formuotojams iš Europos ir JAV. Ekspertų grupė atliks pagrindinį vaidmenį formuojant sklaidos strategiją ir suteiks prieigą prie pasaulinio tinklo.
Projekto įvertinimas sieks pagerinti išorinius atsiliepimus apie veiksmų planų įgyvendinimą (formuojamasis vertinimas) ir įvertinti veiksmų planų efektyvumą bei poveikį (apibendrinamasis vertinimas). Be to, projekto vertinimo metu numatyta surinkti kiekybinius duomenis apie sutartus rodiklius ir jų palyginimą su panašiais taikomais vienetais kiekvienoje partnerių institucijoje, jų įvertinimo efektingumą bei poveikį veiksmų planams.
Projekto konsorciumą sudaro 5 valstybės: Jungtinė Karalystė (Bradford College – UK Research Centre for women in Science, Engineering and Technology), Airija (The Provost Fellows & Scholars of The College of The Holy and Undivided Trinity of Queen Elizabeth near Dublin), Prancūzija (Centre National de la Recherche Scientifique), Lietuva (Šiaulių universitetas), Vokietija (GESIS – Leibniz Institut fur Sozialwissenschaften e.V.); projekto vadovas – Ruth Wilson (Jungtinė Karalystė). Projekto įgyvendinimo trukmė – 48 mėnesiai, Šiaulių universitetas koordinuos šeštąjį užduočių paketą.
Lietuvai atstovauja Šiaulių ir Vilniaus universitetai. Projekto grupėje – Lyčių studijų centro direktorė doc. dr. Virginija Šidlauskienė (projekto valdymo grupės narė), Šiaulių universiteto tarptautinių ryšių ir plėtros prorektorius prof. Teodoras Tamošiūnas (partnerių grupės narys), Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Edukologijos katedros doc. dr. Giedrė Purvaneckienė (ekspertų grupės narė).
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Virginija Šidlauskienė, Gintautas Jazdauskas, Anelė Vosyliūtė, Giedrė Purvaneckienė ir kt.

GenderSTE: Science, Technology, Environment

(http://www.cost.eu/about_cost/strategy/tn/Actions/TN1201?management; Targeted Network TN1201)
Programa / fondas – COST:European Cooperation in Science & Technology.
Projekto trukmė – 2013–2016.
arptautinės organizacijos. Tikslas – plėsti moterų dalyvavimą moksle ir integruoti lyties aspektą struktūrinės kaitos, miesto planavimo, transporto, energetikos ir klimato kaitos tyrimuose.
1. Apibendrintos vizualizuotos Lietuvos moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje statistinės informacijos, reikalingos išsamiai lyčių lygybės analizei bei šios srities pokyčių stebėsenai atlikti, parengimas.
2. Sprendimų projektų poveikio lytims vertinimo metodikos taikymo metodologijos valstybės tarnyboms kūrimas.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Virginija Šidlauskienė, Gintautas Jazdauskas, Renata Macaitienė.

Behavioural Types for Reliable Large-Scale Software Systems (BETTY) (IC1201)

Programa / fondas – COST.
Projekto trukmė – 2012–2016.
Projekto aprašas. Kuriant tradicines programų sistemas (PS) jų patikimumui užtikrinti yra naudojamos priemonės (Java Modelling Language, Spec# ir kt.), leidžiančios PS specifikuoti Tipų teorijoje, programinę įrangą generuoti pusiau ar visiškai automatiniu būdu ir (arba) PS korektiškumą vertinti tikrinant Tipų teorijos modelį (užuot testavus programą). Šiuolaikinės PS kuriamos orientuojantis į paslauginės programinės įrangos modelį (SOA), debesų kompiuteriją. Kuriant tokias didelės apimties programų sistemas (DAPS), jų patikimumas tampa dar svarbesnis, tačiau anksčiau minėta metodika nebetaikoma, nes PS yra ne monolitinės, o išskirstytosios. Keliama hipotezė, kad išskirstytųjų DAPS ir jų saugumo charakteristikas galima išreikšti naudojant Elgsenos tipų teoriją, paprastai taikomą specifikuojant sąveikaujančius procesus.
Veiklos tikslas – pakeisti paslauginės programinės įrangos teoriją ir praktiką įtraukiant apiben­drintą elgsenos tipų formalizmą. Numatomi šie veiklos rezultatai: 1) nauji pagrindai paslauginėms programų sistemoms kurti; 2) naujos programavimo kalbos, įgalinančios naudoti elgsenos tipus; 3) nauji programų analizės įrankiai, pagrįsti elgsenos tipais; ir 4) nauja DAPS kūrimo metodika, naudojanti anksčiau išvardytus rezultatus.
Veikloje dalyvauja 22 Europos šalys ir asocijuota šalis Argentina.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Vaidas Giedrimas, Gražvydas Felinskas, Simona Ramanauskaitė, Vaclovas Sirius, Kristina Vaitkuvienė.

Reversible Computing (IC1405)

Programa / fondas – COST.
Projekto trukmė – 2016–2018.
Projekto aprašas. Grįžtamasis skaičiavimas yra nauja paradigma, praplečianti klasikinį (angl. forward-only) skaičiavimo būdą, kuris remiasi prielaida, kad skaičiavimai turi vykti tam tikra seka ir jų negalima atšaukti ar vykdyti priešinga seka. Grįžtamasis skaičiavimas įgalina projektuoti ir kurti naujos kartos aparatinę įrangą, kuri padėtų užtikrinti mažesnį energijos sunaudojimą. Naujai aparatinei įrangai būtina ir atitinkama programinė įranga, realizuojanti naujus, efektyvesnius algoritmus ir programų kūrimo bei palaikymo priemones. Nors grįžtamojo skaičiavimo paradigma jau yra vystoma ir tobulinama, pristatomos mokslinės publikacijos, knygos ir prototipai (taip pat ir programiniai, pvz., GS skirta Janus programavimo kalba), tyrėjų pastangos vis dar yra silpnai konsoliduotos.
Veiklos tikslas – sukurti platformą Europos mokslininkų, dirbančių grįžtamojo skaičiavimo srityje, veiklai koordinuoti, vystyti ir stiprinti mokslininkų, praktikų tinklą, padėti verslo subjektams integruoti veiklos metu sukurtus produktus. Ekspertų tinklas įgalintų koordinuotai kurti saugesnes, patikimesnes, gebančias atsikurti išskirstytąsias kompiuterių sistemas, naudojančias ypač mažai energijos.
Planuojami veiklos rezultatai: 1. Geresnis supratimas apie grįžtamąjį skaičiavimą, tarpdalykinės ir unifikuotos žinios, nauji modeliavimo, projektavimo ir realizavimo metodai;efektyvesnės, GS ir kvantinio skaičiavimo teorijų elementus realizuojančios, skaičiavimo grandinės, mažo energijos poreikio įrenginių technologijos; 2. Augesnės, patikimesnės, gebančios atsikurti išskirstytosios programų sistemos; 3. Sustiprėjusi Europos mokslo įtaka naujų technologijų kūrimui, sustiprintas bendradarbiavimas tarp Europos mokslo institucijų.
Veikloje dalyvauja 28 Europos šalys ir keletas asocijuotų šalių (JAV, Japonija, Alžyras ir kt.).
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Vaidas Giedrimas, Egidijus Paliulis, Gražvydas Felinskas, Kristina Vaitkuvienė,   Liudvikas Kaklauskas.

Mokslo komunikacijos projektai

Parama mokslo renginiui „Geras valdymas vietos savivaldoje: sąveikaujančio valdymo plėtros galimybės ir iššūkiai“ (MOR-12/2016/06-26-d-107)

Programa / fondas – LMT.
Projekto trukmė – 2016-07-28–10-31.
Projekto aprašas. Konferencijos tikslas – suburti Lietuvos bei užsienio mokslininkus ir praktikus dialogui apie sąveikaujančio valdymo plėtrą ir raišką vietos lygmeniu, dalytis įžvalgomis ir patirtimi. Konferencija sutelkė vienoje vietoje politikus, praktikus, mokslininkus ir pradedančius tyrėjus, todėl tai buvo galimybė įtraukti LR praktikus į tyrimų refleksiją, apibendrinti įvairių šalių tyrimus, praktikams pasiūlyti galimus sprendimus.
Projekto dėka į konferenciją pakviesti 4 plenarinio posėdžio dalyviai (dengtos jų kelionės ir apgyvendinimo išlaidos): doc. dr. Irma Rybnikova (Chemnico technikos universitetas, Vokietija); doc. dr. Daniel Klimovský (Comenius universitetas Bratislavoje, Slovakija); doc. dr. Jan Stejskal (Pardubicių universitetas, Čekija); doc. dr. Luca G. Brusati (Udinės universitetas, Italija).
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Vita Juknevičienė, Anželika Gumuliauskienė.

„BaltNord network for science communication“ (NPHZ-2016/10035)

Programa / fondas – „Nordplus“.
Projekto trukmė – 2016-07-01–2017-06-30.
Projekto aprašas. Projektas skirtas mokslo komunikacijos renginiams Baltijos ir Šiaurės šalių regione įvairinti ir plėtoti per geriausius praktikos pavyzdžius ir sėkmingą partnerių patirtį. Pagrindinis projekto tikslas – sukurti bendradarbiavimo tinklą, skirtą keistis gerąja patirtimi ir praktika siekiant ugdyti ir plėtoti tarpsektorinio lygmens mokslo komunikacijos veiklą Baltijos ir Šiaurės šalių regione. Projektą įgyvendina Daugpilio universitetas (DU), Latvija (koordinuojanti institucija), mokslo centras AHHAA (AHHAA), Estija, Šiaulių universitetas (ŠU), Lietuva, ir Islandijos universitetas (UI), Islandija.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Ingrida Šaulienė, Violeta Šlekienė, Laura Šukienė, Gediminas Valiulis.

Mokslo taikomieji projektai

„Links United for Coma Awakenings through sport“ / „Reabilitacijos tinklų kūrimas per sportinę veiklą asmenims, atsigavusiems po komos (LUCAS)“ (Nr. 557-075-EPP-1-2014-1-IT-SPO-SCP)

Programa / fondas – „Erasmus+“.
Projekto trukmė – 2015–2016.
Projekto aprašas. Tikslas – sukurti tvarų reabilitacijos modelių, taikant sporto veiklas, Europos tinklą informacijos, gerosios patirties ir praktikos sklaidai, skirtą šeimos narių ir neįgaliųjų, po galvos smegenų ir stuburo pažeidimų atsibudusių iš komos, reabilitacijai.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Liuda Radzevičienė (vadovė); Ilona Dobrovolskytė, Daiva Mockevičienė, Lina Miliūnienė, Andrius Kazlauskas, Vaida Aleknavičiūtė-Ablonskė.

Sociologinis tyrimas „Radviliškio rajono savivaldybės antikorupcinė aplinka“ (Nr. 2015- 634/06-26 D-188)

Programa / fondas – Radviliškio rajono savivaldybė.
Projekto trukmė – 2015 11 26–2016 03 31 (pirminis tyrimas), iki 2017 06 30 (pakartotinis tyrimas).
Projekto aprašas. Tikslas – nustatyti Radviliškio r. gyventojų, Radviliškio r. savivaldybės institucijų, įstaigų valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, požiūrį į korupciją, antikorupcinį potencialą, korupcinę patirtį, korupcijos paplitimą ir labiausiai korupcijos paveiktas sritis Radviliškio r. savivaldybės administracijos veikloje.

„Istorinis tyrimas dėl Pročiūnų žudynių ir palaidojimo vietos“ (SŽ-803/06-26-D-77)

Programa / fondas – Šiaulių miesto savivaldybė.
Projekto trukmė – 2016-06–11.
Projekto aprašas. Surinkta ir ištirta Pročiūnų žudynių ir palaidojimo vietos archyvinė medžiaga, saugoma Lietuvos valstybės centriniame archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Taip pat panaudota tematiškai artima istoriografija. Surinkus istorinę medžiagą buvo atlikta detali duomenų analizė. Pateiktos išvados.
Projekte dalyvaujantis tyrėjas – Simonas Strelcovas.

Šiaulių miesto istorinės ir kultūrinės atminties žemėlapis (SŽ-600/06-26-D-63)

Programa / fondas – Šiaulių miesto savivaldybė.
Projekto trukmė – 2016-05–11.
Projekto aprašas. Renkama ir parengta medžiaga, sietina su Šiaulių miesto istorinės ir kultūrinės atminties dimensijomis. Tyrimas atliekamas Šiaulių miesto ribose įtraukiant į projektą esamus ir buvusius šiauliečius, naudojant istorinius šaltinius.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Simonas Strelcovas, Modestas Grigaliūnas.

Kultūros paveldo objekto – Lieporių senovės gyvenvietės archeologinių tyrimų atlikimas (Nr. SŽ-948 Nr. 06-26-D-100, 2016-07-18)

Programa / fondas – Šiaulių miesto savivaldybė.
Projekto trukmė – 2016-07-18–12-20.
Projekto aprašas. Lieporių archeologinis kompleksas, kurį sudaro dvi gyvenvietės ir kapinynas, datuojamas IV–VIII a. Jis yra pietiniame Šiaulių miesto pakraštyje, atrastas 1983 m. 1987–1991 m. buvo tyrinėjamas kapinynas, atrasti 95 kapai, surinkta daugiau kaip 500 radinių. Konstatuota, kad kapinynas priskirtinas žemaičiams.
Lieporių senovės gyvenvietė atrasta 1991 m., tyrinėta 1992–2006 m. Ištirtas apie 3000 m2 plotas, atrasta 10 sudegusių pastatų, geležies lydykla su 20 lydymo krosnelių, 4 šuliniai su medinėmis konstrukcijomis ir liepos žievės kibirėliais, kalvė, surinkta apie 3000 puodų šukių, 400 kg šlako, molio tinko, daugiau kaip 200 gyvulių kaulų ir kitų radinių. Buvo padarytos šulinių medienos, gyvulių kaulų analizės. Geležies lydykla, šuliniai ir kibirėliai yra unikalūs radiniai.
2016 m. po 10 metų pertraukos buvo atnaujinti Lieporių senovės gyvenvietės tyrimai. Ištirtas 100 m2 plotas, atrastas ir ištirtas penktasis šulinys su medine konstrukcija ir kūdra. Padaryta vakarinės gyvenvietės dalies topografinė nuotrauka, šis plotas ištirtas georadaru ir magnetometru, paimti paleobotaniniai mėginiai (surasta rugių, kviečių ir miežių grūdų), atiduoti analizei gyvulių kaulai, šulinio medienos pavyzdys atiduotas radiokarbono tyrimams.
Lieporių senovės gyvenvietės tyrimus numatoma pratęsti 2017 metais.
Projekte dalyvaujanti tyrėja – Birutė Salatkienė.

„Raising awareness about the role of Math skills in building specialists competence for the sustainable development of society“ (NPHE-2016/10342)

Programa / fondas – „NordPlus“.
Projekto trukmė – 2016-06-15–2017-10-01.
Projekto aprašas. Pastaruoju metu Baltijos šalyse pasigendama strategijų, metodikų bei technikų apie įvairiapusiškų žinių ir gebėjimų ugdymo galimybių įtraukimą (akcentuojant matematikos taikymus) į matematikos mokymo programas aukštosiose mokyklose. Šiuo projektu siekiama sujungti, apibendrinti ir pateikti naujas partnerių šalių atstovų įžvalgas, susijusias su matematinio raštingumo tobulinimu darnaus vystymosi švietimo kontekste (angl. ESD – Education for Sustainable Development).
Rezultatų bus siekiama analizuojant ir vertinant matematines kompetencijas kaip priemonę įvairių aplinkos problemų sprendimui (matematika mokslo ir technikos bendruomenei, matematika darbo vietose, gyvenime, matematika kaip kultūros paveldo dalis). Taip pat bus siekiama inicijuoti matematinių kompetencijų ugdymo kaitą, remiantis darnaus vystymosi švietimo principais ir orientuojantis į darnaus vystymosi švietimo koncepcijas.
Vykdant projektą numatomos dvejopos veiklos: problemų, egzistuojančių partnerių šalyse, įvardijimas, sisteminimas ir analizė (mokytojų, verslo ir mokslo atstovų nuomonių tyrimas); matematinių programų inžinerinėse studijose (partnerių universitetuose) analizė ir kaitos inicijavimas atitinkamų žinių kūrimui ir kompetencijų ugdymui.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Renata Macaitienė (vadovė); Virginija Garbaliauskienė, Darius Šiaučiūnas, Karolina Piaseckienė, Vaidotas Kanišauskas, Lydija Dronova-Platbarzdė, Daiva Korsakienė.

„Nature recreation – towards sustainable development of ecosystem services (Net4Nat)“

Programa / fondas – „Erasmus+“.
Projekto trukmė – 2016-10-01– 2018-08-31.
Projekto aprašas. Atsižvelgiant į pastarųjų metų darbo rinkos reikalavimus, susitikimų su darbdaviais metu išsakytų idėjų pagrindu Šiaulių ir Daugpilio universitetai sukūrė jungtinę tarpdisciplininę magistrantūros studijų programą „Gamtinė rekreacija“. Glaudaus bendradarbiavimo dėka sukurta Net4Nat idėja yra skirta sustiprinti tvariam ekosistemų funkcijų vystymuisi poilsio srityje, įtraukiant jungtinės studijų programos mokymo(si) koncepciją. Projekto dalyviai: Daugpilio universitetas (Latvija), Šiaulių universitetas (Lietuva), Kordobos universitetas (Ispanija).
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: Ingrida Šaulienė, Laura Šukienė, Martynas Kazlauskas, Rita Mikaliūnaitė.

Ending Sexual Harassment and Violence in Tertiary Education (ESTHTE) (JUST/2015/RDAP/AG/SEX/V/8494)

Programa / fondas – Horizon 2020 / Europos Komisijos Teisingumo ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas.
Projekto trukmė – 2016-10– 2019-04.
Projekto aprašas. „Seksualinio priekabiavimo ir smurto stabdymas aukštojo mokslo studijose“. Projekto koordinatorė – Airijos nacionalinė moterų taryba. Projekto tikslas – užkirsti kelią smurtui ir seksualinio priekabiavimo atvejams aukštojo mokslo institucijų aplinkoje. Remiantis pirminio tyrimo rezultatais ir koordinuojant veiklą su ŠUSA, Administracijos reikalų tarnyba, ŠU darbuotojų ir studentų etikos komisija, universitete bus siekiama: 1) sukurti nulinės tolerancijos aplinką seksualiniam priekabiavimui ir agresyviems veiksmams universiteto studijų aplinkoje; 2) švelninti patiriamo priekabiavimo ir smurto riziką, suteikiant universitetų darbuotojams ir studentams reikalingų žinių; 3) plėtoti darbuotojų ir studentų sąmoningumą; 4) atkreipti darbuotojų ir studentų dėmesį į galimus studentų, turinčių negalią, ar studentų iš etninių mažumų grupių seksualinio priekabiavimo atvejus, imantis priemonių juos suvaldyti. Projekto įgyvendinimo metu numatoma rengti tikslinių grupių diskusijas, seminarus, mokymo priemones, konferencijas ir sklaidos priemones, skirtas seksualinio priekabiavimo ir smurtavimo atvejų studijų aplinkoje įveikai. Universitetams ši prievolė privaloma pagal LR moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo II skyriaus 6-ąjį straipsnį: darbdavio pareiga įgyvendinti lygias moterų ir vyrų teises darbe bei imtis priemonių, kad darbuotoja(s) nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. ŠU MI SITC – asocijuotas partneris.
Projekte dalyvaujantys tyrėjai: V. Šidlauskienė, G. Jazdauskas, J. Smilgienė, Ž. Ruškys (ŠUSA).