Konferencijoje – naujojo mokytojo rengimo modelio paieškos

poky 4

poky 4
Lapkričio 24 d. Šiaulių universitete įvyko tarptautinė XII tęstinė mokslinė konferencija „Mokytojų rengimas XXI amžiuje: pokyčiai ir perspektyvos“, skirta Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto Edukologijos ir psichologijos katedros 55-mečiui. Konferenciją jau daugelį metų rengia Šiaulių universiteto Edukologijos ir psichologijos katedra drauge su ilgamečiais bičuliais ir kolegomis iš Liepojos universiteto (Latvija), joje dalyvavo Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkai, pedagogai praktikai, būsimieji pedagogai. poky 3
poky 3

Konferencijos paskirtis – skatinti mokytojų rengimo kaitos analizės ir tyrimų tęstinumą, inicijuoti skirtingų sričių mokslininkų, tyrėjų diskusijas ir bendradarbiavimą. Tikslas – visuomenės, švietimo kaitos kontekstuose įvairiapusiškai analizuoti pedagogų profesionalizacijos, jų veiklos integralumo, daugiamatiškumo, atitikties nūdienos iššūkiams ir lūkesčiams problemas, projektuojant pedagogų rengimo tobulinimo strategijas.

poky 1

poky 1
Plenarinė konferencijos dalis buvo skirta kultūros paradigmos pagrindu vykstančių pokyčių švietime ir ugdyme analizei. Pranešėjai prof. dr. A. Kazlauskienė (ŠU), doc. dr. R. Gaučaitė (ŠU), prof. dr. D. Survutaitė (LEU), prof. habil. dr. A. Juodaitytė (ŠU) atskleidė, kaip socialinių-kultūrinių kontekstų daugybiškumas, jų įvairovė apsunkina tokių reiškinių, kaip mokyklos kultūra, mokymosi procesai, besimokančiojo vaikystės prasmių pažinimą. Mokslininkės atskleidė, kaip vyksta kontekstinis ugdymo tikrovės reiškinių pažinimas, įprasminimas edukacinių paradigmų virsmo kontekstuose: nuo normatyvinės, tradicinės į postmoderniąją. Doc. dr. E. Masiliauskienė (ŠU) atskleidė, kaip ši paradigma keičia pedagogų rengimo konceptualųjį virsmą. Mokslininkė akcentavo, kokią reikšmę įgyja dialogo kultūra grįstas, nuolat atsinaujinantis ir atnaujinamas pedagogų rengimo modelis bei pademonstravo jo konstruktyvistinę-fenomenologinę prasmę.poky 5
poky 5

Sekcijose buvo analizuojami įvairiose švietimo sistemos grandyse (ikimokykliniame ir pradiniame ugdyme, bendrajame ugdyme, specialiajame ugdyme ir universitetiniame ugdyme) vykstantys pokyčiai, gilinamasi į pedagogų rengimo ir profesinės veiklos iššūkių turinį, esmę, ieškoma naujų galimybių pedagogų rengimo kokybei gerinti.

Sekcijoje „Iššūkiai pedagogų rengimui ir profesijai“ dėmesys buvo sutelktas pedagogo asmenybės bei jo profesinių galių aktualizavimo ir ugdymo(si) problemoms, atliepiant ketvirtosios pramonės revoliucijos atnešamiems pokyčiams visose gyvenimo srityse ir ypač švietime. Su kolegomis iš Latvijos Liepojos universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Vilniaus kolegijos, bendrojo ugdymo mokyklų diskutuota aktualiais šiuolaikinio pedagogo rengimo klausimais. Prof. dr. A. Gumuliauskienė (ŠU) tyrimais pagrindė kaip plėtoti būsimųjų pedagogų minkštuosius gebėjimus. Kontekstino intelekto ugdymo galimybes atskleidė prof. dr. A. Kazlauskienė (ŠU). Apie kultūrinį sąmoningumą kaip prielaidą vaiko teisių švietime užtikrinimui pranešimą pristatė dėst. A. Simoniukštytė (Vilniaus kolegija). Dr. J. Lenkauskaitė (ŠU) aptarė būsimųjų pedagogų kompetencijų ugdymo(si) galimybes, naudojant probleminio mokymosi būdus. Šiaulių Salduvės progimnazijos direktorė N. Kaunickienė pristatė gerąsias mokytojų praktikų kompetencijų tobulinimo patirtis, plėtojant reflektyviąją mokyklos kultūrą. Kolegos prof. dr. P. Jurs ir prof. dr. A. Samuseviča iš Liepojos universiteto (Latvija) aktualizavo tyrimais grįstą jaunų piliečių tolerancijos raišką bei įtaką pozityvių santykių kūrimui. Doc. S. Norkus (ŠU), aptardamas mokytojų profesinių kompetencijų raišką, gilinosi į mokyklos galimybių kontekstą. V. Parimskytė (ŠU) pristatė akademinio jaunimo fizinio aktyvumo raiškos tendencijas. Orientuojantis į ateities švietimą, mokslinių-praktinių diskusijų metu akcentuotas poreikis įgalinti ir sudaryti galimybes kompleksiškai plėtoti ir realizuoti pedagogo profesionalo potencialą, siekiant realių pokyčių pedagogų rengime ir ugdymo praktikoje.  

poky 2

poky 2
Sekcijoje „Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo kaita ir kokybė“ vyko konstruktyvus dialogas tarp mokslininkų ir pedagogų-praktikų.

Pagrindinis mokslinis pranešimas apie keliamus iššūkius šiuolaikiniam ikimokykliniam ugdymui, pristatytas prof. dr. D. Malinauskienės (ŠU), buvo papildytas prof. habil. dr. V. Gudonio (ŠU) ir dr. R. Ponelienės (ŠU) atliekamų mokslinių tyrimų duomenimis, o taip pat ir konkrečiomis pedagogų-praktikų V. Mineikienės, R. Dunskienės, A. Grigaliūnienės, U. Avižienytės iš Kauno lopšelio -darželio „Žingsnelis“ ugdomojoje veikloje taikomomis inovacijomis.

poky 7

poky 7
Katedros doktorantė ir pedagogė G. Stonkuvienė iš Vilniaus lopšelio-darželio „Pipiras“ aptarė pedagogo vaidmenų kaitą ir raišką ugdant vaikų mokėjimą mokytis ikimokyklinėje įstaigoje. Mokslinio-praktinio dialogo dalyviai konstravo ikimokyklinio ir pradinio ugdymo perimamumo kontekste besireiškiantį universitetinį ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogų rengimo modelį.

Sekcijoje Bendrojo ugdymo kaita ir kokybė dr. L. Tomėnienė (ŠU) pristatė grupės mokslininkų (L. Miltenienės, L. Melienės, I. Kaffemanienės, R. Geležinienės, D. Kairienės ir L. Tomėnienės) atliktą Ugdymo ir švietimo pagalbos kokybės specialiosiose mokyklose tyrimą, kuriame buvo analizuojamas švietimo politikos įgyvendinimas specialiosiose mokyklose, pedagogų, dirbančių specialiosiose mokyklose, nuomonė apie vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo ir švietimo pagalbos specialiosiose mokyklose realią praktiką, ugdymo(si) kokybę, mokyklos raidos perspektyvas.

Diskusijoje buvo aptartos inkliuzinio ugdymo problemos bendrojo ugdymo mokyklose, specialiosios mokyklos kaitos perspektyvos, bendradarbiavimo galimybės su bendrojo ugdymo mokyklomis ir kiti mokytojams aktualūs klausimai. Į diskusiją įsitraukė ir Jonavos jaunimo mokyklos atstovai (R. Bulotas, R. Zvicevičienė, J. Brazauskienė, R. Grigauskienė), kurie kalbėjo apie nežymiai sutrikusio intelekto paauglių lytiškumo ugdymo problemas.

Pedagogės iš Klaipėdos „Medeinės“ mokyklos L. Naraškevičienė ir V. Samuchova pristatė fotografijų parodą, kuri iliustravo vykdyto projekto „Bendradarbiavimas su tėvais: sėkminga mokinių ugdymo prielaida“ rezultatus. Mokytojai (I. Kazymirkienė, Ž. Ratinienė) taip pat pristatė savo metodines priemones, dalijosi gerąja patirtimi ir diskutavo aktualiais šiandienos mokyklai klausimais apie muzikos pedagogų pasitenkinimą profesine veikla (I. Gudavičiūtė, A. Kavaliauskienė), lietuvių emigrantų vaikų integracijos problemas (B. Šilėnienė).

poky 6

poky 6
Mokslinėse diskusijose aktyviai dalyvavo ir dvi pranešėjos iš Brazilijos: lektorė Selma Regina Olla Paes de Almeida, kuri pristatė Brazilijos mokyklų sistemos ypatumus ir pokyčius vykdant švietimo reformą. ŠU stažuotoja, doktorantė Luciana Kinoshita Barros pristatė savo disertacinio tyrimo medžiagą: anglų kalbos mokytojų rengimo pokyčius ir plėtojimą Amazonės regione.

Visų sekcijų veikla buvo įtrauki, kiekvienas iš dalyvių turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę ir pateikti konstruktyvių pasiūlymų pedagogų rengimo praktikai bei strategijoms tiek dabartyje, tiek ir ateityje. Sekcijose ir stendinių pranešimų metu pristatytos mokslininkų ir pedagogų praktikų įžvalgos pasižymėjo tiek kritiniu požiūriu, tiek ir konstruktyviu dialogu, orientuotu į naujų sprendimų priėmimą mokytojų rengime.

Apibendrinant galima teigti, kad tarptautinės XII tęstinės mokslinės konferencijos Mokytojų rengimas XXI amžiuje: pokyčiai ir perspektyvos metu vykusios mokslinės diskusijos ir neformalūs pokalbiai bendraujant su kolegomis iš Lietuvos ir užsienio švietimo, ugdymo institucijų, išryškino daugelį su mokytojų rengimu susijusių spręstinų klausimų, kurie, viena vertus, yra itin savalaikiai ir aktualūs, kita vertus, sudėtingi ir kompleksiniai, reikalaujantys šiuolaikiško požiūrio ir naujų, konstruktyvių sprendimų bei veiksmų. Konferencija užtikrino naujas galimybes tarptautinio ir nacionalinio bendradarbiavimo plėtrai tarp skirtingų švietimo bei ugdymo institucijų, atvėrė platesnes erdves mokslinių idėjų sklaidai ir prisidėjo prie mokslinių diskusijų bei dialogo kultūros puoselėjimo universitete.

Informaciją apibendrino
Edukologijos ir psichologijos katedros vedėja prof. dr. Daiva Malinauskienė
Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto nuotr.
Grįžti