Kovo 11-ąją Šiaulių universitetas miestui padovanojo šventę

konc 24

konc 24
Kovo 11 d. Šiaulių universitetas padovanojo miestui išskirtinį Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtą šventinį renginį-koncertą „Mes gimę laisvoj Lietuvoj...“, kuris vyko Šiaulių m. koncertų salėje „Saulė“. Šventę suorganizavo Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos ir vizualiųjų menų katedra.

konc 5

konc 5
Gilų ir prasmingą pranešimą „Lietuva – pažadėtoji žemė“ padarė Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Šiaulių universiteto dėstytojas Donatas Morkūnas.

„Sveikinu gimusius laisvoj Lietuvoj! Sveikinu pagimdžiusius laisvoj Lietuvoj. Sveikinu tuos, kurie nelaisvoje Lietuvoje pagimdė tuos, kurie pagimdė gimusius laisvoj Lietuvoj..., ir sveikinu tuos, kurie pagimdė pačią laisvą Lietuvą! Sveikinu visus, kurie dabar ją – tą dar jauną panelę Lietuvą – augina. Sveikinu jaunimą, kuris padės jai bręsti ir tobulėti ateityje!, – savo kalbą pradėjo Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimo akto signataras Donatas Morkūnas. – Gerbiamieji, mes esame unikali tauta! Kažin, ar dabartiniame pasaulyje dar yra tautų, kurioms teko atlikti tokį visaapimantį sudėtingą virsmą, ir juo labiau – tautų, kurios sugebėjo visa tai atlikti sėkmingai, kaip tai padarėme mes. Mes, latviai ir estai. Civilizuotas pasaulis ne veltui mūsų kelią vadina „sėkmės istorija“ ir rodo mus kaip pavyzdį“.

Savo kalboje politikos mokslų dėstytojas D. Morkūnas pasidalijo mintimis apie tautos ir asmenybės laisvę, apžvelgė kai kuriuos Lietuvos istorinio kelio aspektus ir mūsų požiūrį į amžinąsias vertybes ir mums kylančius iššūkius. „Neabejoju, kad tai laikini – žmogaus Laisvės atradimo, jos prasmės / vertės supratimo sunkumai, kad Pažadėtoji žemė vėl susisies su didžiosiomis vertybėmis, su Meile ir Laisve, kai tik mes įveiksime skurdžiaus ir pavergtojo sindromus. (...) Neabejoju, kad tapsime laisvi. Viskas bus gerai su Tauta ir su mumis. Kodėl? Todėl, kad Istorija, Gyvenimas yra protingesni už mus. Bus taip, kaip ir turi būti – kas protinga istoriškai, kas realu - taip, anksčiau ar vėliau, ir bus. Mums, žmonėms tereikia galvoti, ko mes norime, kas yra mums vertinga, kas yra perspektyvu (žmogaus ir žmonijos gyvenime), ir siekti to, kuo tikime ir ko viliamės. Nieko istorijoje neatsitinka, ko patys žmonės neužsinori. Ir pasieksim: tikrą, aktyvią mūsų pačių laisvę, dar daugiau humanizmo (istoriškai žiūrint jo dabar žymiai daugiau nei buvo ankstesniais laikai), dar teisingesnį, turtingesnį ir gražesnį gyvenimą“, – pažymėjo D. Morkūnas.

konc 16

konc 16
Šventėje koncertavo patys geriausi Šiaulių universiteto Muzikos pedagogikos ir vizualiųjų menų katedros meno kolektyvai, solistai ir Šiaulių universiteto gimnazijos jaunieji atlikėjai – liaudiškos muzikos ansamblis „Saulė“, mišrus choras „Studium“, merginų choras „Pavasaris“, Eurovizijos atrankos dalyvė Živilė Gedvilaitė, Laura Remeikienė, Ingrida Ručinskienė ir instrumentinio muzikavimo studija, Eros Kakhabrihvili, Aurimas Švažas, Deividas Saikauskas, Sigutė Vaičiulytė, Ainė Bartašiūtė, Ugnė Pilipavičiūtė, taip pat ŠU gimnazijos moksleivių choras „Poco“, Klaidas Lelys ir Guoda Jemeljanovaitė.

konc 23

konc 23
Koncerto finale visi trys chorai kartu atlikę Galinos Savininenės dainą „Lietuva“ ir Gintauto Abariaus „Palaimink Dieve mus!“ sulaukė audringų publikos aplodismentų ir susižavėjimo šūksnių. Jungtiniam chorui dirigavo doc. Birutė Janonienė ir doc. Gediminas Ramanauskas.

Šventinę nuotaiką skleidė nuotaikingais kūriniais visus pasitikęs Šiaulių universiteto pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Anatolijaus Kavaliauskio.

Koncerto scenarijaus autorius ir režisierius – Muzikos pedagogikos ir vizualiųjų menų katedros meno projektų koordinatorius Zenonas Ripinskis, o renginį nuotaikingai vedė estrados meno studijų programos ketvirto kurso studentės Marija Žiniūtė ir Lina Gečaitė.

konc 1
konc 1

 konc 3
konc 3
 konc 6
konc 6
 konc 7
konc 7
 konc 14
konc 14
 konc 10
konc 10
 konc 11
konc 11
 konc 9
konc 9
 konc 12
konc 12
 konc 13
konc 13
 konc 15
konc 15
 konc 20
konc 20
Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos inf.
Arvydo Vaičiulio nuotr.
Grįžti