Šiaulių universiteto mokslininkė dalyvavo pasauliniame latvių mokslininkų suvažiavime

Lat1

Lat1
Birželio 18–20 d. Rygoje vyko IV pasaulinis latvių mokslininkų suvažiavimas, kuriame dalyvavo ir Šiaulių universiteto mokslininkė dr. Regina Kvašytė. Šių metų suvažiavimas, kaip rašoma suvažiavimo anotacijoje, sukvietė latvių ir Latvijos kilmės mokslininkus, jų strateginius partnerius ir draugus iš viso pasaulio. Programoje buvo gausu renginių, tačiau nedaug pranešimų (juos skaitė dažniausiai kviestiniai pranešėjai), o po jų vyko apskritojo stalo ir diskusijos, tai pat buvo pristatomi stendiniai pranešimai, įvairūs produktai, kai kurios veiklos. Nemažai dėmesio teko kitų šalių patirčiai, iš užsienio grįžusių mokslininkų patirties sklaidai, taip pat bendradarbiavimo su partneriais užsienyje plėtrai, latvių mokslininkų pasiekimams tarptautinėje erdvėje pristatyti.

Pasaulinių latvių mokslininkų suvažiavimų istorija prasidėjo 1991 metais, po to jie buvo surengti 2001 ir 2011 m. (tąkart kartu su Letonikos kongresu). Būtent šio suvažiavimo rezoliucijoje buvo įrašyta, kad ketvirtasis turėtų vykti 2018 m., kai bus švenčiamas Latvijos šimtmetis. Svarbu paminėti, kad tuo pačiu metu, tik kitose patalpose, vyko ir III Pasaulinis latvių juristų ir Latvijos istorikų II suvažiavimai.

Pirmoji diena prasidėjo pokalbiu apie tai, ko Latvijos visuomenė laukia iš mokslininkų, o įžanga į šią diskusiją – pranešimas apie mokslo vaidmenį modernioje visuomenėje, kurį perskaitė buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vykė-Freiberga (Vaira Vīķe-Freiberga). Daug dėmesio šią dieną sulaukė su saugumu susijusios temos. Vyko net keturios paralelinės sesijos: Saugumas un informacinė erdvė. Saugumas ir liaudies ūkis. Saugumas ir technologijos. Saugumas ir žmogus. Jose kalbėjo mokslininkai ir įvairių institucijų specialistai tiek iš Latvijos, tiek iš užsienio.

Antroji diena buvo skirta darbui šešiose sekcijose – Humanitarinių mokslų, Socialinių mokslų, Žemės ūkio ir miškininkystės, Inžinerijos mokslų ir technologijos, Medicinos ir sveikatos mokslų, Gamtos mokslų.

Lat2

Lat2
Dr. Regina Kvašytė dalyvavo Humanitarinių mokslų sekcijos diskusijoje „Ar humanitariniai mokslai Latvijoje ir kitose šalyse skiriasi?“, kur buvo pakviesta kalbėti apie situaciją Lietuvoje (be dr. R. Kvašytės šiame posėdyje dalyvavo Australijos, JAV ir Suomijos mokslininkai). R. Kvašytė taip pat Lietuvos mokslininkų sąjungos vardu pasveikino Latvijos mokslininkus, susirinkusius į šį suvažiavimą.

Trečioji diena buvo skirta forumui „Latvijos formulė 2050. Raidos scenarijai“. Jame buvo kalbama apie Latvijos, kaip išmanios valstybės ir jos informacinės visuomenės kūrimą, apie technologinės plėtros perspektyvas, apie švietimo ir mokslo vaidmenį tuo pačiu laikotarpiu. Suvažiavimo pabaigoje buvo paskelbtas jo manifestas.

Suvažiavimo metu buvo naudojamasi naujausiomis technologijomis, pavyzdžiui, dalyviai galėjo atsisiųsti į mobiliuosius įrenginius programėlę ir dalyvauti įvairiose apklausose, sužinoti aktualius programos ar kitus pakeitimus, gauti naudingos informacijos, taip pat užmegzti asmeninius ryšius ir pan.

Lat 3

Lat 3
Šį stambų pasaulio latvių mokslininkų renginį paįvairino parodos ir kiti kultūriniai renginiai. Taip pat buvo galima apžiūrėti ir Latvijos Nacionalinės bibliotekos parodas, nes visas tris dienas suvažiavimas vyko jos patalpose.

Pirmosios suvažiavimo dienos vakare mokslininkai buvo pakviesti į pasirengimo Joninėms vakarą Latvijos universiteto Botanikos sode, kur buvo pagerbta latvių jaunimo iniciatyva po pasaulį keliavusi Latvijos vėliava. Renginio dalyviai klausėsi etnologų, liaudies kultūros puoselėtojų – Latvijos kultūros akademijos rektorės Rūtos Muktupavelos (Muktupāvela) ir Latvijos universiteto profesoriaus Valdžio Muktupavelo (Muktupāvels) paskaitos (su padainavimais) apie šios šventės tradicijas. Po to visų laukė gausios vaišės, laužas, o prie jo – pasakojimai apie iš užsienio grįžusių latvių mokslininkų istorijas, šokiai, žaidimai.

Komunikacijos ir rinkodaros tarnybos inf.

R. Kvašytės asmeninio archyvo nuotraukose: pasaulinio Latvijos mokslininkų suvažiavimo akimirkos.

Grįžti