EKSPERTO POŽIŪRIS. Ekonomistas A. Dilius: Lietuvoje yra santykinai mažas taupymas, mažos investicijos

Disertacijasu LOGO

Disertacijasu LOGO

Pajamų nelygybė įvairiose pasaulio valstybėse tampa ypač aktuali dėl jos nuolatinio augimo. Daugelyje šalių vis didėjanti pajamų nelygybė paliečia mūsų visų gyvenimus: ji lemia skurdą, migraciją, mažesnį išsilavinimo lygį, taip pat neigiamai veikia gyventojų sveikatą bei sąlygoja kitas socialines ekonomines pasekmes.

Tiek Lietuvoje, tiek ir kitose Europos Sąjungos šalyse pastebima pajamų nelygybė priklauso nuo šalies pajamų nelygybės lygio ir jos išsivystymo lygio. Štai Lietuva yra viena tų šalių, kurioje pajamų nelygybės lygis yra aukštesnis, o šalies išsivystymo lygis žemesnis.

„Turtingieji asmenys Baltijos šalyse nėra tokie dosnūs palyginus su turtingųjų šalių turtingaisiais asmenimis: nepakankamai nori dalintis pajamomis su dirbančiaisiais: vengia didinti darbo užmokestį, taip pat nevengia slėpti mokesčius, skatina korupciją“, – apie iššūkius, su kuriais susiduria tokios šalys, pasakojo daktaro disertacijos „Pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui vertinimas Europos Sąjungos šalių grupėse", parengtos ir apgintos Šiaulių universitete, autorius Aidas Dilius.

Apie pajamų nelygybę ir jos poveikį ekonomikos augimui tiek Lietuvoje, tiek Europoje ir kodėl mokesčiai mažina ne tik pajamų nelygybę, bet ir ekonomikos augimą, pasakojo neseniai daktaro disertaciją Šiaulių universitete apgynęs mokslininkas A. Dilius.

Trumpai papasakokite, kokį poveikį ekonomikai daro pajamų nelygybė?

Pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui yra nevienareikšmis. Pajamų nelygybė ekonomikos augimą gali lėtinti arba skatinti. Poveikis gali būti skirtingas, nes ekonomikos augimą gali veikti ir kiti veiksniai.

Pavyzdžiui, didėjant pajamų nelygybei, mažėja skurdžiai gyvenančių asmenų lėšos, todėl mažėja galimybė įgyti aukštąjį išsilavinimą. Esant situacijai, kai skurdžiai gyvenantys asmenys negali gauti kredito, kad galėtų siekti aukštojo išsilavinimo, taip pat lėtėja ekonomikos augimas.

Tačiau pajamų nelygybė gali ir skatinti ekonomikos augimą. Didėjant pajamų nelygybei, turtingesni asmenys gali daugiau lėšų sutaupyti, jas investuoti ir gauti daugiau pelno. Gaudami daugiau pelno, turtingesni asmenys gali įdarbinti daugiau darbuotojų. Tokiu atveju didėjant užimtumui, didėja vartojimas ir skatinamas ekonomikos augimas.

Didėjant įmonių pelnams ir darbo užmokesčiams, daugiau surenkama mokestinių pajamų. Todėl vyriausybė gali perskirstyti pajamas, kad būtų sumažinta pajamų nelygybė. Tai yra, gali būti skiriamos lėšos švietimui, sveikatai, bedarbių pašalpoms.

Pajamų nelygybė priklauso ir nuo institucijų. Pavyzdžiui, šalyse, kuriose yra didesnis politinis stabilumas, yra mažesnis pajamų nelygybės lygis ir aukštesnis ekonomikos augimas.

Siekdamas įvertinti pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui, sudarėte pajamų nelygybės poveikio ekonomikos augimui vertinimo modelį, kurį patikrinote skirtingose šalių grupėse. Koks tai modelis ir kaip vyko pats tyrimas pasitelkiant šį modelį?

Tai yra modelis, kuriame pavaizduota, kaip pajamų nelygybė daro poveikį ekonomikos augimui kartu su skirtingais ekonomikos augimą lemiančiais veiksniais, tai yra su keturiomis veiksnių grupėmis. Pirmajai veiksnių grupei priskirti kreditai skurdžiai gyvenantiems asmenims, kad asmenys galėtų įgyti aukštąjį išsilavinimą. Antrajai grupei priskirtas turtingųjų asmenų taupymas, kad lėšas galėtų skirti investicijoms. Trečiajai grupei priskirti instituciniai veiksniai, tokie kaip politinis stabilumas. Ketvirtajai grupei priskirti mokesčiai ir vyriausybės išlaidos socialinei apsaugai.

Ką atskleidė Jūsų tyrimas ir kuo rezultatai aktualūs ir reikšmingi?

Tyrimas atskleidė, kad pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui naudojant minėtus veiksnius, skiriasi. Kadangi rezultatai aktualūs dėl pajamų nelygybės daromos žalos ekonomikos augimui, galima teigti, kad rezultatai yra reikšmingi, nes parodo kokiomis sąlygomis derėtų mažinti pajamų nelygybės lygį, o kokiomis didinti, kad būtų siekiamas ekonomikos augimas.

Visos Baltijos šalys atsidūrė trečioje grupėje, kas reiškia aukštesnį pajamų nelygybės lygį ir žemesnį šalies išsivystymo lygį. Su kokiais iššūkiais susiduria konkrečiai šioje grupėje atsidūrusios šalys?

Konkrečiai šioje grupėje atsidūrusios šalys susiduria su klausimu: kaip sumažinti pajamų nelygybės lygį, kad būtų padidintas ekonomikos augimas? Turtingieji asmenys Baltijos šalyse nėra tokie dosnūs palyginus su turtingųjų šalių turtingaisiais asmenimis: nepakankamai nori dalintis pajamomis su dirbančiaisiais, vengia didinti darbo užmokestį, taip pat nevengia slėpti mokesčius, skatina korupciją.

Tyrimas taip pat padėjo nustatyti, kad šalyse, kuriose yra žema pajamų nelygybė, nelygybės didėjimas lėtina ekonomikos augimą. O šalyse, kuriose yra aukšta pajamų nelygybė, nelygybės didėjimas skatina ekonomikos augimą.

Taip pat buvo nustatyta, kad pajamų nelygybės poveikis ekonomikos augimui nepriklauso nuo šalies išsivystymo lygio.

Atliekant tyrimą, galima tirti ne tik pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui, bet ir darniam vystymuisi, aplinkos sričiai. Aplinkos sričiai yra priskiriami gamtos išteklių taupymas, oro taršos mažinimas, susidariusių atliekų perdirbimas.

Papasakokite plačiau apie pajamų nelygybės poveikį ekonomikos augimui konkrečiai Lietuvoje.

Atliekant papildomus su disertacija atliktus tyrimus, buvo nustatyta, kad palyginus su kitomis ES šalimis, Lietuvoje yra santykinai mažas taupymas, mažos investicijos. Todėl galima teigti, kad ūkio mechanizmas Lietuvoje nėra pakankamai išvystytas, kad būtų sumažinta pajamų nelygybė ir skatinamas ekonomikos augimas. Tačiau  didėjančios verslo įmonių išlaidos technologinei plėtrai skatina ekonomikos augimą Lietuvoje.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad didėjantis išsilavinimas Lietuvoje nebūtinai gali skatinti ekonomikos augimą, nes aukštesnis išsilavinimas negarantuoja  galimybės gauti geriau apmokamą darbą.

Kadangi mažinti pajamų nelygybę ir didinti ekonomikos augimą gali vyriausybė, galima teigti, kad būtina naudoti fiskalinės politikos instrumentus, tai yra mokesčius ir vyriausybės išlaidas. Tačiau mokesčiai mažina ne tik pajamų nelygybę, bet ir ekonomikos augimą. Vyriausybės išlaidos mažina pajamų nelygybę, bet skatina ekonomikos augimą. Todėl poveikis ekonomikos augimui gali būti skirtingas. Kokią vykdyti politiką, kokiais principais vadovautis ir panašiai, kad Lietuvos žmonėms būtų geriau gyventi, derėtų atlikti išsamesnį empirinį tyrimą.

Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė

Tomo Andrijausko nuotrauka

 

Grįžti