Šiaulių aukštajai mokyklai – 70. Prof. D. Jurgaitis: dar devintame dešimtmetyje Vilnius pripažino, kad ir Šiauliuose yra rengiami matematikai

JurgaitisD

JurgaitisD

Ne vienas pasakytų, kad tikslieji mokslai – sausas ir nuobodus mokslas. Toli gražu ne kiekvienas matematikoje įžvelgia poeziją. O štai buvęs Šiaulių universiteto rektorius, matematikos profesorius dr. Donatas Jurgaitis sako, kad tai mokslas, kuriame ne tik turi gebėti interpretuoti, bet ir žvelgti į jį kūrybiškai.

 

„Matematikoje yra tiek poezijos, kiek gerame eilėraštyje, matematikoje yra tiek melodingumo, kiek geroje dainoje, matematikai labai mėgsta džiazą“, – netikėtomis mintimis nustebina profesorius D. Jurgaitis, kalbėdamas apie matematikos studijas Šiauliuose, kurioms šiemet sukanka gražus 70 metų jubiliejus.

Studijų pasirinkimui lemiamą įtaką turėjo mokytoja

Dar mokydamasis mokykloje D. Jurgaitis dalyvaudavo įvairiose matematikos olimpiadose. Paragintas savo matematikos mokytojos įstojo ir į Jaunųjų matematikų neakivaizdinę mokyklą tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute. Anot profesoriaus, lemiamą įtaką jo pasirinkimui studijuoti matematiką turėjo ne tėvai ar draugai, o būtent matematikos mokytoja, kuri labai mylėjo savo dėstomą dalyką ir juo mokėjo sudominti mokinius.

Studijuoti D. Jurgaitis išvyko į Vilniaus universitetą. Matematikos mechanikos fakultete išlaikius stojamuosius egzaminus galėjo rinktis gamybinį profilį, tačiau pasirinko pedagoginį. Nors baigdamas studijas profesorius susirado darbą vienoje Raseinių mokykloje, ten padirbėti taip ir neteko.

„Aš ten nuvažiavau, bet atėjus į skirstymą pirmas komisijos klausimas buvo, kodėl į Šiaulių pedagoginį institutą nevažiuoju? Sako, buvo atvažiavę atstovai ir prašė, jeigu kas nori, kad atvažiuotų. Aš pagalvojau penkias minutes ir pasakiau, gerai, važiuoju. Taip aš atvažiavau į Šiaulius. Tada katedros vedėja prof. Angelė Baškienė keitėsi, katedros vedėju tapo doc. Rimvydas Lukoševičius. Jie pasiūlė dėstyti matematinę analizę. Taip ir pradėjau dirbti“, – savo profesinio kelio pradžią prisimena D. Jurgaitis.

Tuo metu buvęs studijų prorektorius prof. Kazimieras Župerka naujam darbuotojui pasiūlė asistento pareigas. Vis dėlto, D. Jurgaičiui tam paprieštaravus, mat norėjo dirbti pagal suteiktą kvalifikaciją, buvo priimtas dėstytojauti. Ryškiausiai profesorius prisimena pirmąją sesiją.

„Dėsčiau taip, kaip dėstė man Vilniaus universitete, kuriame ruošė matematikus gamybininkus ir pedagogus. Pirma sesija buvo įspūdinga. Per egzaminą neišlaikė beveik pusė grupės. Bet po tos sesijos aš padariau atitinkamas išvadas. Nereiškia, kad kartelę nuleidau, bet, matyt, išdėstyti ne taip gerai išdėstydavau, kaip vėliau“, – pasakoja D. Jurgaitis.

Po dvejų metų matematikas išvyko į aspirantūrą. Aspirantūros vadovas buvo Novosibirske gyvenantis lietuvis tremtinys, baigęs mokslus Sibire. Kaip tikina D. Jurgaitis, tais laikais ginti disertacijas iš analizinės diferencialinių lygčių teorijos arčiausiai buvo galima Minske, Leningrade (dabartiniame Sankt Peterburge), Maskvoje, Novosibirske ir Voroneže.

„Tarybų sąjungoje tos gynimo tarybos buvo išdėstytos po visą sąjungą ir kiekvienos srities skirtinguose miestuose. Skraidydavau iš Lietuvos į Novosibirsko akademinį miestelį konsultuotis“, – kalba D. Jurgaitis.

Po kelerių metų vėl reikės specialistų Šiaulių kraštui

Po aspirantūros fizikos–matematikos mokslų daktaras pradėjo sparčiau kilti karjeros laiptais. Šiaulių universitete D. Jurgaitis dirbo 40 metų, iš kurių 20 – užėmė aukštas pareigas: 1985 m. tapo dekanu, po kelerių metų prorektoriumi, o nuo 2012 m. iki šių metų ėjo rektoriaus pareigas. Kaip pasakoja profesorius, tapęs Fizikos ir matematikos fakulteto dekanu siekė, kad Šiaulių pedagoginis institutas būtų pripažintas kaip matematikus, ne tik matematikos mokytojus rengianti aukštoji mokykla.

„Lietuvoje tada pleveno mintis, kad matematikus ruošia Vilniaus universitetas ir taškas, o matematikos mokytojus – Vilniaus pedagoginis institutas. Mūsų tikslas buvo siekti pripažinimo, kad ir Šiauliuose yra rengiami matematikai. Tuo metu visas matematikos „madas“ diktavo akademikas Jonas Kubilius. Tai man dekanaujant, po keleto metų per vieną Lietuvos matematikų draugijos konferenciją J. Kubilius pasakė labai paprastą sakinį: „Matematikai ruošiami ir Šiaulių pedagoginiame institute“. Po šio sakinio kiti kolegos mus, šiauliečius, pasveikino“, – apie pasiekimą pasakoja D. Jurgaitis.

Šiaulių pedagoginiame institute paruošti pedagogai buvo universalūs, mat įgydavo dvigubas specializacijas: matematikos ir fizikos, matematikos ir informatikos. Po karo, dar buvusiame Mokytojų institute, buvo ruošiami matematikos ir užsienio kalbos mokytojai, kadangi Matematikos ir fizikos fakultetas tuo metu buvo kartu su Filologijos fakultetu.

Prieš įkuriant Šiaulių universitetą, matematikos mokytojų rengimas laikinai buvo pristabdytas bei sukurta Matematikos ir taikomosios ekonomikos specialistus, ne pedagogus, rengianti studijų programa. Kaip sako D. Jurgaitis, istorija kartojasi, mat jau porą metų į Matematikos studijų programą Šiaulių universitete abiturientai nebesusirenka.

„Tai buvo pirma kregždė, pirma studijų programa, kuri rengė matematikus ne pedagogus, ne mokytojus, o profesionalius matematikus. Nors jie galėjo įgyti ir mokytojo kvalifikaciją. Na, o jau po to, kai buvo įkurtas universitetas, pradėjome rengti matematikos bakalaurą, matematikos magistrą. Buvo ir mokytojo specializacija, buvo ir ne mokytojai. O dabar turime tą atvejį, kai jau į matematikos bakalauro studijas nebesurenkame studentų. Vadinasi, istorija sako, kad praeis keletas metų, reikės specialistų šitam kraštui ir vėl jų rengimas atgis“, – viliasi D. Jurgaitis.

Kritikuoja bendrojo lavinimo programą ir mokymą

Pastaruoju metu abiturientai vis rečiau renkasi tiksliųjų mokslų studijas. Anot profesoriaus, privalomu tapęs matematikos valstybinis egzaminas – tai tik administracinio poveikio priemonė. D. Jurgaitis negaili kritikos ir moksleivių pasiruošimui. Jo nuomone, tarp mokyklinės ir aukštosios matematikos turi būti takoskyra – ką vaikas sužino mokykloje, o ką sužino universitete. Vis dėlto, mokyklinė programa yra perkrauta dalykais, kurių moksleiviai mokytis turėtų universitete.

„Nereikia vaikų apkrauti nereikalingais dalykais, tokiais kaip integralai, statistika, tikimybės. Ateina vaikas į universitetą, įstoją į Matematikos studijų programą ir vėl tikimybės iš naujo, integralai iš naujo, tik aukštesniu lygiu. Kam šito reikia? Kartojimas yra mokslo motina, bet, žinot, kartoti tą, ko dorai neišmokai dar ir dar kartą – aš šitam nepritariu“, – teigia D. Jurgaitis.

Profesorius sako, kad labai svarbu ir tai, kaip yra dėstoma, mat jo nuomone, didžiausia pedagogo problema – dėstymas sau, neatsižvelgiant į auditoriją. Mokytojas ir dėstytojas turi jausti auditoriją, žinoti, kas jo klauso.

„Labai svarbu, kokia auditorija, ar jie supranta, o jeigu skaitai paskaitą ir matai, kad jie jau tą žino, tu kelk kartelę. Ir tas, kuris mokosi, ir tas, kuris moko, turi bendradarbiauti. Pirmiausia, tas, kuris mokosi, turi suprasti, kad jis čia yra tam, kad sužinotų, o dėstytojams ir mokytojams negalima galvoti, kad aš žinau daugiau už besimokantįjį, kad galiu jį pakritikuoti, vertinti, todėl jis turi manęs bijoti. Jeigu šitokie santykiai atsiranda, tų studijų nebelieka. Studijos turi būti įdomios, patrauklios, turi stiprinti motyvaciją“, – įsitikinęs matematikas.

Matematikoje būtinas kūrybiškumas ir gebėjimas interpretuoti

Jei kitame moksle galima išmokti mintinai, matematikoje– anaiptol. Profesorius įsitikinęs, mintinai galima išmokti vieną ar kelias teoremas, tačiau vėliau tai atsiliepia. Tiksliesiems mokslams reikia turėti polinkį ir užsidegimą.

„Turi būti žmogumi, kuris grumiasi su uždaviniu, ir būna labai laimingas, kai jį įveikia. O jį įveikti kartais prireikia ne valandos, ne dienos, o savaitės. Jeigu rimtas uždavinys, gali ir mėnesį galvoti, kol atrandi kelią, kaip jį nugalėti, kaip jį išspręsti. O dabar tokie laikai. Kam tą daryti, jeigu gali padaryti paprasčiau – paskaitei visažinį internetą, sužinojai tai, ko tau reikia, ir turi. Bet visada visam gyvenimui lieka tik tos žinios, kurias tu pats sužinojai. Ne perskaitei, ne paklausei, ne išgirdai, ne pamatei, bet pats sau įrodei, save įtikinai tam tikrais metodais, tam tikrai būdais“, – teigia matematikas.

Visi žinome, ką reiškia interpretacija, tačiau, ką ji reiškia matematikoje? D. Jurgaičio teigimu, šiame moksle svarbiausias dalykas – gebėti taikyti formulę, žinoti jos taikymo ribas ir tai, ką gavai, pamėginti interpretuoti. Deja, tai yra pagrindinė tiek anų, tiek šių laikų kai kurių moksleivių problema – įsitikinimas, kad svarbiausia gauti teisingą atsakymą ir čia dėti tašką.

„Ką reiškia išspręst uždavinį mokykloje? Pavyzdžiui, užrašėme sąlygą išspręsti kvadratinę lygtį. Išsprendžiau, gavau iki dviejų skaičių, parašiau atsakymą, taškas. Bet kam ją spręsti? Ką šie skaičiai, kuriuos gavote, reiškia? Painterpretuokite, ką reiškia lygtis, kur realiame gyvenime tu gali sutikti reiškinį, kurį gali aprašyti kvadratine lygtimi? Ką tu gausi išsprendęs? Interpretacija jauniems žmonėms yra sudėtingas uždavinys, bet, kai jie pagauna tą mintį, jie būna labai laimingi, kadangi toje sausoje formulių krūvoje jie atranda kažką širdžiai malonaus. Ką reiškia greitis minus 5 km/val. minus 5? Sako, žinai, jis važiavo atbulas. Štai jau ir atsiranda interpretacijos“, – apie tai, kaip matematika tampa realaus gyvenimo atspindžiu, pasakoja D. Jurgaitis.

Neretai matematikai, kalbėdami apie šį sudėtingą mokslą, ragina į jį žiūrėti kūrybiškai. Paklaustas, ką tiksliajame moksle tai reiškia, profesorius tikina, kad nors taisyklės, formulių žinojimas ir jų supratimas yra labai svarbus, bet ne ką mažiau svarbu gebėti atrasti savąjį teisingo sprendimo kelią.

„Kūrybiškumas atsiranda per tai, kad tu darai klaidą. Neklystančių žmonių nėra. Jei padarysi viską idealiai tiksliai, tada kūrybos nebus, o kai suklysti ir nebemoki išbristi, tada ir įsijungia kiti varikliai, atsiranda kūryba. Aišku, pagal taisykles, bet gal kitą formulę reikia surasti, gal įsijungti kompiuterį, tegu jis papaišo grafiką, gal ten pamatysiu ką nors. Reikia toje srityje rasti pasitenkinimą tuo, ką darai“, – tikina D. Jurgaitis.

Fizikos eksperimentai popieriaus lape

Profesorius, paklaustas, kas jam yra matematika, nedaugžodžiauja. Jam matematika yra viskas. „Aš pajuokausiu. Tai yra moteris, tai yra didžioji gyvenimo meilė. Ką galima apie moterišką giminę pasakyti geriausio, viskas tinka matematikai. Tai yra mano gyvenimo duona, kasdienybė. Dirbdamas administracinėse pareigose labai jos pasiilgdavau“, – šypteli D. Jurgaitis.

Vis dėlto šiuo metu profesorius aktyviai dirba ir sprendžia painius matematinius skaičiavimus. Dirbdamas su kolegomis fizikais, padeda jiems atlikti eksperimentus formulėmis popieriuje. Tai, pasak matematiko, yra pigi priemonė, mat atliekami fizikų eksperimentai kainuoja brangiai, bet tą patį galima apskaičiuoti matematiniais metodais, o gavus rezultatą, jį patikrinti laboratorijoje.

„Kai fizikai atlieka eksperimentą, matematikai tą patį padaro žymiai pigiau. Nereikia galingų prietaisų, kurių Lietuvoje dar ne tiek daug yra, tad nereikia ir važiuoti į kitas šalis. Matematika yra gera tuo, kad visą eksperimentą galima padaryti formulėmis, išvedinėjant jas. Tiesa, ir kompiuteris sugeba išvesti tam tikras formules iki tam tikro lygio, galima ir tuo pasinaudoti. Baltas popieriaus lapas, pieštukas ir matematiko galva – tai yra labai pigu, bet labai efektyvu. O kai tavo eksperimentas ant popieriaus pakankamai gerai dera su eksperimentu, kuris atliekamas su prietaisais, tai tada yra rezultatas. Mes kartu su prof. Arvydu Juozapu Janavičiumi dabar esame parašę monografiją šia tema. Aš jam padedu matematiniais metodais gauti panašų arba labai artimą rezultatą, kurį jis gauna laboratorijoje“, – baigiame pokalbį su D. Jurgaičiu apie širdžiai malonius darbus.

Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė
Zenono Ripinskio nuotr.
Grįžti