Konferencijoje Seime – susirūpinimas dėl regioninių universitetų konkurencinių galimybių ir tolesnės raidos

seimas1

seimas1

Lapkričio 5 d. LR Seime vykusioje Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės ir Šiaulių mero Artūro Visocko spaudos konferencijoje „Aukštojo mokslo problematika Šiaurės Lietuvoje“, kurioje taip pat dalyvavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša, švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas, Seimo narys dr. Stasys Tumėnas, Šiaulių universiteto rektorius prof. Darius Šiaučiūnas, Šiaulių universiteto Finansų tarnybos vyriausioji ekonomistė dr. Dovilė Ruplienė, buvo išreikštas susirūpinimas dėl neparankios šalies mažiesiems universitetams konkurencinės aplinkos, aptartos tolesnės Šiaulių universiteto raidos perspektyvos.

Pasak Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės, ši konferencija yra noras kalbėti, kas yra padaryta, įvertinti darbus ir galvoti apie ateitį. „2017 m. LR Seimas priėmė atsakingą sprendimą – patvirtino šalies universitetų tinklo optimizavimą suprasdamas, kad Šiaurės Lietuvos universiteto svarba ir regionui, ir Lietuvai yra ypatinga. 2018 m. birželio mėnesį buvo pritarta Šiaulių universiteto reorganizavimui prijungiant jį prie Vilniaus universiteto. Vėliau, matyt, pritrūko parlamentinės kontrolės, kad šie nutarimai būtų vykdomi. Šiandien galime pasidžiaugti tuo, jog visų suinteresuotų pusių dėka po tam tikros tylos ir nesusikalbėjimo turime Vilniaus ir Šiaulių universitetų ketinimų protokolą“, – spaudos konferencijos pradžioje kalbėjo R. Baškienė.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas atkreipė visų dėmesį į šalies universitetų konkurencinę aplinką, pažymėdamas, kad regioniniams universitetams, tarp jų ir Šiaulių, konkuruoti su didžiaisiais universitetais yra neįmanoma. „Skaičiai rodo, kad 5 šalies didieji universitetai užima 84 procentus šalies rinkos. Tik 16 procentų tenka likusiems šešiems universitetams. Kaip jiems konkuruoti? Spalio 29 d. pasirašiau raštą Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai ir Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui. Paprašiau įvertinti, ar tikrai toks šalies universitetų konkuravimas, prasidėjęs nuo 2009 metų, yra naudingas. Prašiau inicijuoti prevencinius procesus, kad regionuose esantys universitetai turėtų galimybę vystytis. Iš viso šalyje turime 11 universitetų, kuriems iš viso per metus yra skiriama beveik 200 mln. eurų, tačiau Šiaulių universitetui iš tos sumos tenka tik 1,4 procento!“, – sakė Šiaulių miesto meras A. Visockas.

Meras taip pat pažymėjo, kad buvo deklaruojama, jog Lietuvoje bus įsteigti trys mokytojų rengimo centrai, kurių vienas bus Šiauliuose, tačiau to Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai iki šiol įgyvendinti nepavyko.

Šiaulių miesto meras kreipėsi į Vilniaus universiteto vadovus atsakingai spręsti Šiaulių universiteto integracijos į Vilniaus universitetą klausimus, įvertinant šio universiteto ir svarbą ne tik Šiauliams ir Šiaurės Lietuvos regionui, bet ir visai Lietuvai.

Šiaulių universiteto Finansų tarnybos vyriausioji ekonomistė dr. Dovilė Ruplienė pateikė išsamią informaciją apie valstybės asignavimų, skiriamų šalies universitetams nuo 2008 metų, kaitą. Ji pažymėjo, kad, mažėjant asignavimams šalies universitetams, konkurencija tarp jų nuolat tik aštrėja. 2008 metais Šiaulių universitetui tekdavo 5,5 procento visų asignavimų, o 2019 metais teskirta tik 1,4 procento.

Pasak D. Ruplienės, taip pat nėra aiškus mokslo ir meno rezultatų vertinimo metodikos kaitaliojimo tikslingumas. „Nuo 2018 metų yra pradėtas vykdyti palyginamasis mokslo ir meno produkcijos vertinimas. Tai lėmė vėl kitokį asignavimų persiskirstymą tarp universitetų. Įvyko esminis pasikeitimas skiriant valstybės asignavimus universitetų ūkio ir administravimo reikmėms. Asignavimai tai sričiai buvo susieti su studijų, mokslo ir meno rezultatais. Tai reiškia, kad universitetai valstybės asignavimai šiai sričiai pradėti skirstyti pagal valstybės finansuojamų studentų skaičių, mokslo ir meno rezultatus. Akivaizdu, kad mažėjant studentų skaičiui, mažėja ir dėstytojų, ir mokslinio personalo. Atitinkamai mažėja ir mokslo bei meno rezultatai, nuo kurių priklauso magistrantūros, doktorantūros vietų skaičius, taip pat ūkiui ir administravimui skiriamų asignavimų dydis“, – pažymėjo D. Ruplienė.

Laikinai Šiaulių universiteto rektoriaus pareigas einantis prof. Darius Šiaučiūnas padėkojo Seimo nariams, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Šiaulių miesto merui už didelį rūpestį dėl universitetinio mokslo ir studijų Šiauliuose tolesnės raidos. „Tik jų pagalba spalio 31 d. buvo pasirašytas labai aiškus ketinimo protokolas su Vilniaus universitetu dėl reorganizacijos datų ir perspektyvų. Iki lapkričio 31 d. mes turime pateikti finansavimo nuo 2010 metų poreikį, iki 2020 m. vasario 1 d. – Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos raidos planą, o iki 2020 m. kovo 1 d. – pasirašyti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos jungtinės veiklos sutartį. Tikiuosi, kad ketinimų protokole deklaruotos nuostatos bus visiškai įgyvendintos ir galėsime sklandžiai pabaigti reorganizacijos procesą“, – sakė D. Šiaučiūnas.

Savo kalboje Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša teigė, kad niekam nekyla abejonių, jog Šiaurės Lietuvoje esantis Šiaulių universitetas ir regioninis Klaipėdos universitetas yra būtini Lietuvai. Jis taip pat pažymėjo, jog Vilniaus universiteto Šiaulių akademija neturėtų likti vien tik specialiuosius pedagogus rengianti įstaiga. Čia turėtų būti rengiami įvairių profesijų specialistai, reikalingi ir miestui, ir visam regionui.

Švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas teigė, kad spendimas sujungti seniausią Lietuvoje Vilniaus universitetą su Šiaulių universitetu yra teisingas. Pasak viceministro, vien rinkodaros požiūriu tai padidins trauką stoti į šį universitetą Šiauliuose. Tuo pačiu jis patikino, kad bus surastos trūkstamos lėšos Šiaulių universiteto biudžetui subalansuoti, nes tai buvo pagrindinė Šiaulių universiteto ir Vilniaus universiteto derybų kliūtis.

Seimo narys dr. Stasys Tumėnas kėlė retorinį klausimą, ar Lietuvos akademinė bendruomenė tiki ir pasitiki Seimu, Vyriausybe, ministerija ir jų sprendimais. „Tai, kas dabar vyksta, kelia tam tikrų abejonių. Šiaulių universitetas patikėjo, kad Lietuvoje liks tik trys pedagogų rengimo centrai, iš kurių vienas – Šiauliuose, tačiau šiuo metu Lietuvoje į pedagogines studijas priima dešimt ar vienuolika universitetų ir kolegijų. Didelė atsakomybė tenka Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuriai reikėtų imtis lyderystės sprendžiant šias problemas ir teisingai skirstant finansinius išteklius. Realybėje tik 40 procentų studentų studijas apmoka valstybė, o 60 procentų studentų už studijas moka patys. Vadinasi, dabartinė valstybės asignavimų skirstymo metodika lemia tai, kad ir toliau didės atskirtis tarp didžiųjų šalies universitetų ir mažųjų regioninių universitetų. Manyčiau, kad ŠMSM imsis keisti šią atskirtį“, – kalbėjo S. Tumėnas.

Spaudos konferencijos pabaigoje Šiaulių miesto meras A. Visockas pakvietė jaunimą drąsiai stoti į Šiaulių universitetą, kuriame vykstantys reorganizacijos procesai tik padės šiai aukštojo mokslo institucijai sustiprinti pozicijas šalies aukštojo mokslo rinkoje.

Parengė Zenonas Ripinskis
Grįžti