Pro memoria. Albertas Bakštys – matematikas, mokytojas, mokslininkas, dėstytojas

Bakstys 90 06 VRs

Bakstys 90 06 VRs

2019 m. sausio 2 d. nutrūko 95 metus einančio buvusio ilgamečio Šiaulių universiteto matematikos krypties docento Alberto Bakščio, pasaulyje žinomo profesoriaus Jono Kubiliaus mokinio, įnešusio ženklų indėlį į mokytojo sukurtą tikimybinę skaičių ir tikimybių teorijas, gyvybė.

Albertas Bakštys – kretingiškis, gimęs 1925 m. rugpjūčio 1 dieną. Dirbo mokydamasis Kretingos gimnazijoje, kurią baigęs 1946 metais iškart tapo jos matematikos mokytoju. Ką tik baigusiam gimnaziją jaunam pedagogui buvo paskirtos abiturientų klasės. Susitvarkė. Parengė gimnazistus abitūros egzaminui, kurį išlaikė visi. Pats mokytojas taip pat vis mokėsi. Ypač atidžiai gilinosi į matematikos pagrindus, studijavo ne tik neakivaizdininko egzaminams Vilniaus Pedagoginiame institute, bet ir sau – matematika jam tapo jos principų ir aparato suvokimo studija visam gyvenimui. Buvę jo mokiniai (tarp jų – fizikos ir matematikos mokslų daktaras, profesorius, pedagogas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas Vytautas Liutikas, Lietuvos gydytojas, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas Antanas Vinkus) prisiminimais ryškiau akcentuodavo Albertą Bakštį ne tiek kaip mokyklos direktorių, kuriuo jis ilgainiui tapo, kiek kaip nuostabų žmogų – matematiką, mokytoją, auklėtoją.

1953 m. Albertas Bakštys baigė Vilniaus pedagoginį institutą. Nuo 1954 m. dirbo valandininku Klaipėdos mokytojų institute, o 1957 m. buvo priimtas į Šiaulių pedagoginio instituto Matematikos katedrą. Kai 1958 m. įsikūrė Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakarinis skyrius, Albertas ten antraeilininku dėstė aukštąją matematiką, o 1961 metais tapo filialo etatiniu dėstytoju. Šiaulių pedagoginio instituto ir Kauno politechnikos instituto matematikos dėstytojams, kolegoms organizuodavo seminarus, pradėjo aktyvią mokslinę tiriamąją veiklą.

1969 m. apgynė matematikos krypties kandidatinę disertaciją tema „Multiplikatyviųjų funkcijų ribiniai skirstiniai“. Vėliau, 1971–72 m., Albertas Bakštys tęsė savo tyrimus tikimybių teorijoje, nagrinėdamas nepriklausomų atsitiktinių dydžių sandaugų ribinius dėsnius. Pagrindinį dėmesį skyrė logaritmiškai normaliajam dėsniui.

1973–1981 m. A. Bakštys buvo Kauno politechnikos instituto Šiaulių vakarinio skyriaus dekanu. Jo vadovavimo skyriui laikotarpiu buvo pastatyti nauji fakulteto rūmai, įrengtos naujos laboratorijos. 1973 m. suteikiamas docento pedagoginis vardas. 1981 m. docentas grįžo dirbti į Šiaulių pedagoginį institutą, kur toliau aktyviai vykdė mokslinį tiriamąjį darbą: paskelbė per 20 mokslinių ir metodinių publikacijų, skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose. Docentas buvo Lietuvos mokslininkų sąjungos ir Lietuvos matematikų draugijos nariu.

Pastaruoju metu Albertas Bakštys daug dėmesio skyrė mokyklinės matematikos dėstymo tobulinimui. Kartu su sūnumi doc. Gintaru Bakščiu parengė Matematikos pratybų sąsiuvinius 6 kl. mokiniams ir sąsiuvinius mokytojams. Paskutinė metodinė knyga „Statistikos namų darbai su skaičiuokle MS EXCEL“, skirta universitetų ir kolegijų studentams išleista 2015 m.

Doc. A. Bakščio iniciatyva nuo 2003 m. jo gimtinėje Kretingos J. Pabrėžos gimnazijoje kasmet vykdoma jaunųjų matematikų olimpiada.

Jaunesnius kolegas maloniai stebino Alberto Bakščio nuolatinė gera nuotaika ir ypač gili erudicija ne tik matematikos, bet ir kitais įvairiais klausimais, sugebėjimas paprastai, bet nesuprimityvintai savo žinias, sprendimus perteikti suprantamai.

Mokslininkas stebino ir dideliu darbštumu. Per beveik 70 pedagoginio darbo metų jis didelį dėmesį skyrė vadovėlių, uždavinynų rašymui, naujų kompiuterinių matematinių paketų sudarymui sudėtingiems reiškiniams modeliuoti.

Jo aistra – šachmatai. Jei suskaičiuotume valandas, praleistas prie šachmatų lentos, skaičiai būtų įspūdingi.

Spalio 2 d. Šiaulių universitete vykusiame buvusio ilgamečio universiteto dėstytojo doc. Alberto Bakščio 90-ies metų jubiliejaus minėjime gerbiamam mokslininkui buvo įteikta LR švietimo ir mokslo ministrės padėka už matematikos sklaidą visuomenėje ir ilgametį pedagoginį ir mokslinį darbą. Pasisakydamas doc. A. Bakštys gražiai palygino žmogaus gyvenimą su gijų pyne, kurioje viena gija visada yra ryškesnė. Anot jo paties, svarbiausia jo gyvenimo gija buvo darbas. Moksliniam darbui matematikas atidavė beveik 50 metų, kartu su kitais autoriais išleido ne vieną vadovėlį. A. Bakštys buvo įsitikinęs, jog žinios atsiranda kartojant dalyko medžiagą, o ne naudojant įmantrias žinių perteikimo metodikas ir priemones.

Prisiminimais pasidalijo doc. Mindaugas Stakvilevičius
 
Atsisveikinimas su velioniu – Šiaulių laidojimo namuose „Baltera“ (Kražių g. 15) sausio 2 d. (ketvirtadienį) nuo 16 val.
 
Šv. Mišios Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje (Kražių g. 17) sausio 3 d. (penktadienį), 17 val. Velionio išlydėjimas sausio 4 d. (šeštadienį) 12 val.
Grįžti