Mokslinėje konferencijoje naujausios įžvalgos apie autizmo spektro sutrikimus

Autizmas – vienas iš raidos sutrikimų, kuris lydi žmogų visą gyvenimą. Autizmo priežastys labai įvairios, labai individualūs ir autizmo paliestų vaikų raidos, ugdymosi, socializacijos ypatumai ir poreikiai. Autizmas pasireiškia labai įvairiai – nuo intelekto sutrikimo iki itin aukštų kurios nors srities gebėjimų. Dėl tokios individualumų įvairovės, aplinkiniams neįprasto, nenuspėjamo vaikų elgesio ir ugdymo strategijų deficito bendrojo ugdymo mokyklose vis dar linkstama šių vaikų ugdymą(si) traktuoti kaip itin neaiškų, sudėtingą, keliantį didelių iššūkių ne tik mokytojams, bet ir vaikui, jo tėvams. Norint padėti šiems vaikams, svarbu pažinti ir suprasti jų bendravimo, elgesio, kognityvinės raidos, mokymosi ir kt. ypatumus.

Virtuali respublikinė mokslinė praktinė konferencija „Autiznas: pažinti, suprasti, padėt“

2020 m. spalio 29 d. įvyko virtuali respublikinė mokslinė praktinė konferencija „Autiznas: pažinti, suprasti, padėtiׅ“, skirta mokslinių žinių ir supratimo apie autizmo spektro sutrikimus sklaidai, ugdymo šeimoje ir mokykloje patirčių analizei, pozityvių ugdymo strategijų ir tolerancijos skirtingų gebėjimų vaikams plėtojimui. Renginį organizavo Šiaulių universiteto Edukologijos instituto Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programų komitetas. Renginio partneriai: asociacija „Šiaulių Lietaus vaikai“; Lietuvos Respublikos specialiųjų pedagogų asociacija. Tai pirmoji ir gausiausa dalyviais bei pranešimais virtuali konferencija, organizuota Šiaulių universitete.

Konferencijoje dalyvavo VU, ŠU, MRU, VDU, Kauno ir Marijampoles kolegijų mokslininkai ir doktorantai, LR Švietimo, mokslo ir sporto bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai, pedagoginių psichologinių tarnybų ir mokyklų švietimo pagalbos specialistai, mokytojai, tėvai, auginantys vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimą (ASS), taikomosios elgesio analizės specialistai. Jie savo pranešimuose nagrinėjo autizmo medicininius, psichologinius ir ugdymo aspektus, dalinosi mokslinėmis žiniomis ir praktinėmis patirtimis, kartu ieškojo sprendimų, kaip, orientuojantis į kiekvieno mokinio unikalumą ir individualias stiprybes, kurti draugiškas šiems vaikams ugdymosi ir socialines aplinkas; kaip ugdyti pozityvų šių vaikų elgesį, gerinti jiems ir jų šeimoms teikiamą švietimo pagalbą.

Virtuali vaikų piešinių paroda-konkursas „Mano pasaulis“

Konferencijos metu vyko respublikinė virtuali vaikų piešinių paroda-konkursas „Mano pasaulis“, kurios tikslas – vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, meninės saviraiškos skatinimas. Taigi, svarbiais konferencijos dalyviais buvo ir patys vaikai. Jų piešiniai taip pat padėjo siekti konferencijos tikslų – geriau juos pažinti, suprasti. Gabija 9 m Bite gėlytė LINKSMIAUSIAS min

Gabija 9 m Bite gėlytė LINKSMIAUSIAS min

Piešinių parodai atsiųsta per 200 vaikų kūrinių, kuriais jie atskleidė savo unikalų pasaulio matymą. Jauniausio piešinių parodos dalyvio amžius – 3 metai, vyriausiojo – 18 metų. Už piešinių nominacijas virtualiai balsavo 178 respublikinės mokslinės-praktinės konferencijos ,,Autizmas: pažinti, suprasti, padėti“ dalyviai. Jų sprendimu, originaliausio piešinio nominacija skirta 11 metų mokiniui Eiridui už piešinį „Aš tavo širdelė“; įdomiausio piešinio nominacija – 8 metų mokiniui Jogailai už piešinį „Pasivaikščiojimas“; linksmiausio piešinio nominacija – 9 metų mokinei Gabijai už piešinį „Bitė Gėlytė“ (straipsnį iliustruojantis paveikslėlis); kūrybiškiausio piešinio nominacija – 4 metų Marijai už piešinį ,,Metų laikai“; spalvingiausio piešinio nominacija – 7 metų mokiniui Arnui; paslaptingiausio piešinio nominacija – 8 metų mokiniui Karoliui už piešinį ,,Piešėjas“; įsimintiniausio piešinio nominacija – 7 metų mokiniui Karoliui už piešinį ,,Karklas ir debesys“.

Parodai atsiųstus piešinius galima peržiūrėti čia: https://youtu.be/mHSqer6yOGQ

Plenariniame konferencijos posėdyje – sveikatos apsaugos, švietimo politikos, žmogaus teisių apsaugos ir kiti teminiai aspektai

Plenariniame posėdyje konferencijos tematika buvo nagrinėjama sveikatos apsaugos, švietimo politikos, žmogaus teisių apsaugos ir kt. aspektais. Prof. Dainius Pūras akcentavo, kad autizmo reiškinys yra ypatingas iššūkis visoms trims sistemoms. Pasak profesoriaus, visi sektoriai (sveikata, švietimas, socialinė apsauga) turi bendradarbiauti, įsipareigodami teikti kokybiškas paslaugas vaikui ir šeimai; linkėjo vyriausybės lygiu imtis rimtų proveržių ir modernių inovacijų, kad būtų užtikrinta nediskriminuojanti sveikatos, ugdymo, socialinių ir kt. įstaigų aplinka. Apibendrindamas D. Pūras teigė, kad ne vien asmenys, turintys ASS, turi prisitaikyti prie aplinkos, bet ir aplinka turi prisitaikyti prie jų poreikių.

Gražina Šeibokienė, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Švietimo pagalbos skyriaus vedėja, ir Almeda Kurienė, LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vyresnioji specialistė savo pranešime apžvelgė švietimo sistemos indėlį, siekiant gerinti tėvų, mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų kompetencijas, tenkinti vaikų, turinčių ASS, specialiuosius ugdymosi poreikius. Su sveikatos priežiūros paslaugomis autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams supažindino Edita Bishop, LR Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja. Konferencijos klausytojus labai sudomino Šeimos, endobiogenikos ir integraliosios fiziologijos asociacijos ir Inmedica klinikos gydytojos Evelinos Nevardauskaitės Rudzikienės pranešimas Autizmo biochemija. Kas slepiasi po vienu sindromu? Gydytoja išsamiai supažindino su autizmo neuropatologija, paaiškino genetines autizmo priežastis ir galimus ASS rizikos veiksnius.

Šiaulių universiteto docentas, dr., Krizių prevencijos instituto (JK) sertifikuotas dėstytojas Rolandas Paulauskas konferencijos dalyvius supažindino su labai aktualia vaikų, turinčių ASS, lytiškumo raidos problematika. Tyrimai rodo, kad ASS turintiems asmenims labai sunku užmegzti romantinius santykius su bendraamžiais. Tačiau didžiausią tėvų ir pedagogų susirūpinimą kelia ASS turinčių paauglių seksualiai deviantinis elgesys. Pažymėta, kad šie vaikai 2 kartus dažniau nei jų bendraamžiai tampa seksualinio smurto aukomis. Mokslininkas aktualizavo būtinumą ugdyti šių vaikų supratimą ir vertybinį požiūrį į lytiškumą, intymumą ir šeimos kūrimą, deramą elgesį įvairiose socialinėse situacijose; suteikti žinių apie seksualinės viktimizacijos pavojus ir kt. R. Paulausko teigimu, ASS turinčių vaikų lytiškumo ugdymas turi būti individualizuotas, konkretus, be moralizavimo ar emocinių poteksčių; atitikti ASS vaikų raidos lygį.

Šeimoms, auginančioms vaikus, turinčius ASS, optimizmo suteikė Šiaulių universiteto profesoriaus, hab.dr., akademiko Vytauto Gudonio pranešimas Autizmas įžymių žmonių gyvenime. Savo pranešimu profesorius vaizdžiai iliustravo ankstesnių prelegentų išsakytus teiginius apie kiekvieno autizmo atvejo unikalumą ir platų galimybių spektrą. Mikelandželas, vienas iškiliausių visų laikų menininkų; Tomas Džefersonas – trečiasis JAV prezidentas; evoliucijos teorijos autorius Čarlzas Darvinas; Anthony Hopkins, britų – amerikiečių aktorius ir režisierius; Bill Gates, JAV programuotojas, verslininkas, vienas iš „Microsoft“ korporacijos steigėjų, ir kt. - tai tik keletas įžymių asmenybių, kurios, gyvendamos „savo pasaulyje“, tiek daug davė žmonijai, mokslui, menui, kultūrai, politikai. Prof. V. Gudonis savo pranešimo pabaigoje linkėjo „stiprybės, vilties ir pasitikėjimo savo jėgomis tėvams, auginantiems ir pedagogams, ugdantiems, kaip mes švelniai vadiname, lietaus vaikus“.

Tęsdama plenarinį posėdį Šiaulių universiteto lektorė, asociacijos „Šiaulių Lietaus vaikai“ vadovė Živilė Kulėšė supažindino klausytojus su vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymosi situacija Lietuvoje, apibūdino tėvų, auginančių vaikus, turinčius ASS, patirtis, vaikų ugdymo galimybes. Švietimo ekspertas Vaidas Bacys savo pranešime nagrinėjo mokytojų, ugdančių mokinius, turinčius ASS, požiūrio į šių vaikų ugdymą pokyčius, dalinosi savo vadovaujamos Šiaulių rajono Dubysos Aukštupio mokyklos pedagogų patirtimis. Šiaulių universiteto mokslininkės dr. Margarita Jurevičienė ir doc. dr. Irena Kaffemanienė nagrinėjo galimas vaikų, turinčių ASS, ugdymo strategijas: prevencines, kuriomis siekiama užtikrinti sklandų ugdymą; netinkamo elgesio įveikos ir poziyvaus elgesio skatinimo; parengties strategijas, iš anksto numatant galimus sudėtingumus, kuriuos klasėje gali patirti vaikas ir kt. Pranešime buvo akcentuojamas kiekvieno vaiko unikalumas ir individualizuoto požiūrio aktualumas.

Plenarinio posėdžio pabaigojedr. Renata Geležinienė, Šiaulių universiteto docentė, Krizių prevencijos instituto (JK) sertifikuota dėstytoja skaitė pranešimą Pozityvaus elgesio konstravimas: įrodymais grįsta pedagogo veikla versus patirtis, išsamiai supažindino su moksliniais įrodymais grindžiamu pozityvaus elgesio palaikymo modeliu. Mokslininkė aiškino, kaip padidinti pozityvių elgesio raiškos repertuarą; kaip kurti į pagalbą orientuotą aplinką, gerinant gyvenimo kokybę ir minimalizuojant elgesio problemas.

Po plenarinio posėdžio konferencijos tematika nagrinėta 4 teminėse sekcijose. Kiekvienoje teminėje sekcijoje po 7-8 pranešimus skaitė mokslininkai ir aukštųjų mokyklų doktorantai; aukštos kvalifikacijos švietimo pagalbos specialistai - specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai; vaikus, turinčius ASS, ugdantys mokytojai ir vaikų tėvai. Taigi, kiekvienas konferencijos dalyvis turėjo galimybę pasirinkti ir išklausyti labiausiai dominančius pranešimus, kurių autoriai dalinosi įvairiapusiškomis patirtimis.

Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, ugdymas: galimybės, iššūkiai, sprendimai.

Pranešimu „Aš esu kitoks“ 1 teminės sekcijos darbą pradėjo Aušra Sakalienė, Joniškio raj. švietimo centro pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė. Remdamasi praktinio darbo patirtimi, A. Sakalienė apžvelgė įvairaus amžiaus vaikų, turinčių ASS, psichologines charakteristikas ir jų konsultavimo ypatumus. Pranešimą vaizdžiai iliustravo pateikdama pavyzdžių iš savo darbo patirties.

Ikimokyklinio ugdymo pedagogų patirtis, įgytas ugdant vaikus, turinčius ASS, apžvelgėdr. Vilma Liaudanskė, Marijampolės kolegijos docentė, vaikų lopšelio-darželio „Varpelis“ direktorė. Autistiškų vaikų ugdymą pradinėse klasėse apžvelgė Panevėžio Mykolo Karkos pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė metodininkė, vyr. mokytoja Modestė Vaicekauskienė. Specialistė teigė, kad vaikų, turinčių ASS, kalbinės galimybės didesnės už jų bendravimo galimybes, todėl jie patiria bendravimo sunkumų, turi neįprastą jautrumą garsams, kvapams, šviesai, prisilietimams. Pranešmo autorė teigė, kad ugdymą sėkmingu daro mokytojo gebėjimas užmegzti draugiškus, pasitikėjimu grindžiamus santykius su mokiniu ir jo tėvais; mokiniui tinkamos ugdymo vietos parinkimas (kuo mažiau dirgiklių), aiškios elgesio ribos ir susitarimai, mokomosios veiklos struktūravimas, išankstinis mokinio parengimas pokyčiams ir kt. Ugdymo individualizavimo svarbą akcentavo ir Miglė Juršaitė, Vilniaus Lazdynų mokyklos specialioji pedagogė. Remdamasi savo atliktos specialiųjų pedagogų apklausos duomenimis, M. Juršaitė teigė, kad mokiniams, turintiems ASS, reikalingos individualiai parinktos užduotys pagal jų pomėgius, gebėjimus; rami aplinka; vaikui tinkamas mokymosi tempas ir komunikacijos būdai.

Vizualaus tvarkaraščio ir jo naudojimo ypatumus raidos sutrikimą turintiems vaikamskaip vieną iš galimų ugdymo aplinkos ir metodų individualizavimo būdų pristatėEglė Kairelytė-Sauliūnienė, sertifikuota Taikomosios elgesio analizės specialistė, VšĮ „Abos centras“ steigėja ir vadovė, Mykolo Romerio universiteto edukologijos doktorantė. Vaikams, turintiems ASS, būtina suprantama ir nuspėjama veiklos tvarka. Veiklai tvarką ir aiškumą suteikia vizualizuotų veiklos tvarkaraščių naudojimas – vizualiai suplanuota mokymosi veikla, naudojant simbolius, žodžius, paveikslėlius, daiktus, aiškiai nurodo kokia veikla, kokie veiksmai ir kokia eilės turi būti atlikti, kas bus po to). Veiklos nuspėjamumas suteikia saugumo jausmą vaikams, turintiems ASS.

Šiuolaikinio ugdymo aktualijas – skaitmeninių ir audiovizualinių priemonių taikymą nagrinėjo Dainius Mauricas (Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos specialusis pedagogas-logopedas, metodininkas) ir dr. Vytautas Žalys (Šiaulių universiteto docentas)Pažymėdamas būdingą vaikams, turintiems ASS, vizualinį mokymosi būdą, D. Mauricas pristatė skaitmeninių išteklių rinkinio EDUSENSUS taikymo galimybes; jo teigimu šios priemonės ir kt. kompiuterinės technologijos patraukia ir palaiko dėmesį, užtkrina labiau prieinamą informacijos suvokimą, taigi, įgalina mokinius aktyviau mokytis, ugdytis emocinius, intelektinius, kalbinius ir kt. įgūdžius. Audiovizualinių technologijų (interaktyvaus garso, vaizdo, spalvų ir šviesos derinimo ir pan.) taikymą ugdomojoje aplinkoje nagrinėjo V. Žalys. Jo atliktas tyrimas parodė nestandartinį vaikų, turinčių ASS, santykį su muzika, garsais, spalvomis ir interaktyvia vaizdo medžiaga. Tėvų apklausos duomenys patvirtino, kad nors interaktyvus garso ir vaizdo medžiagos taikymas dar nėra visuotinai paplitęs ugdymo aplinkoje, tačiau jų vaikams dažnai tampa prioritetiniu.

Bendradarbiavimas, ugdant vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų.

Šeimos ir mokytojų partnerystė gali iš esmės pagerinti mokinių, turinčių ASS, ugdymosi sėkmę. Tačiau esama nemažai nepankamo tėvų ir mokyklos bendradarbiavimo atvejų. Mokytojų, tėvų, ugdytinių, švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimo ypatumus nagrinėjo Kristina Košel-Patil (Lietuvos autizmo asociacija„Lietaus vaikai“); logopedės ekspertės Laima Paulauskienė (Joniškio raj. švietimo centro PPT) ir Lina Liutvinienė, (Klaipėdos Ankstyvosios intervencijos centro direktorė). Pranešėjos akcentavo vaiko dalyvavimo, priimant su juo susijusius sprendimus, svarbą. L. Paulauskienės teigimu, ugdymo dalyvių partnerystės kūrimą sunkina tėvų pasitikėjimo mokytojais, specialistais stoka, baimė išgirsti ką nors negatyvaus, tėvų galimybes viršijančių mokytojų prašymų ir pan. Prelegentė dalijosi tėvų savipagalbos grupės stegimo ir veiklos patirtimi. Jurgita Pukenytė-Pauliukonienė (logopedijos centro „Papūga“  įkūrėja, vadovė, logopedė) dalijosi empirinio tyrimo duomenimis ir įžvalgomis apie autistiškus vaikus auginančių šeimų sociokultūrines praktikas, nagrinėjo, kaip tėvų priimami savo vaikų ugdymo sprendimai lemia tėvų kategorizavimą į „blogi tėvai“ ir „geri tėvai“ ir kaip tai veikia jų savivertę.

Prieštaringų šeimos ir mokyklos lūkesčių vaiko elgesiui pasekmes nagrinėjo specialioji pedagogė metodininkė, lavinamosios klasės mokytoja Sonata Budavičienė (Radviliškio Gražinos pagrindinės mokykla). Jivaizdžiai iliustravo, kaip vaiko elgesį veikia nevienodi šeimos ir mokyklos reikalavimai. „M.norėdavoužsiimtitikjampatinkančiaveikla...Kitaiveiklaijisprieštaraudavo:šaukdavo,cypdavo,mėtydavo mokyklinespriemones,žaislus.Tikypatingųpastangųdėkabūdavopasiekiama,jog jis atliktų vieną ar kitą užduotį. <...> Pastebėta,jognetinkamąelgesį,nepaklusnumądažnailydėdavošypsena: vaikas netinkamai elgiasi,žiūriį akis ir šypsosi ... Dauguma tų protrūkių nebuvo tokie, kokie ištinka autistus kaip sensorinės ar psichologinės perkrovos pasekmė. <..>. Gan dažnai atrodė, jog vaikui smagu netinkamai elgtis“. Pedagogės įžvalgumas padėjo jai atskleisti vaiko netinkamo elgesio priežastis. Paaiškėjo, kad „šeimojetenkinamiM.norai <...> Toleruojamasnetinkamaselgesys“. Pasak S. Budavičienės, situacija, kai reikalavimai namuose ir mokykloje nesutampa, suukuria vaiko netinkamo elgesio sąlygas. Tokiais atvejais svarbiu tikslu tampa ne tik rasti individualizuotą vaiko tinkamo elgesio ugdymo metodą, bet ir suvienodinti mokyklos ir šeimos reikalavimus vaiko elgesiui.

Austė Černiauskienė klausytojus supažindino su Vilniaus Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyriaus specialistų parengtomis metodinėmis priemonėmis ir rekomendacijomis, skirtomis mokytojams ir tėvams, ugdantiems vaikus, turinčius ASS. Būsimųjų mokytojų patirtis, ugdant vaikus, turinčius autizmo spektro sutrikimų, analizavo Šiaulių universiteto lektorė dr. Laima Tomėnienė ir doktorantė Skaistė Kovienė.

Socialinių įgūdžių ugdymo problematika.

Prelegentai nagrinėjo moksliniais tyrimais ir praktine patirtimi gįstus sprendimus, ugdant vaikų, turinčių ASS, socialinius įgūdžius. Laura Valionienė, LAA žurnalo "Lietaus vaikai" straipsnių autorė,nagrinėjo svarbų socialinių įgūdžių aspektą – autistiškų asmenų savarankiškumo ugdymą. ŠU doktorantas Simas Garbenis, paminėjęs kai kuriuos vaikams, turintiems ASS, būdingus bruožus (sunkiai apdoroja iš aplinkos gaunamą informaciją; yra emociškai nestabilūs; neadekvačiai reaguoja į įdomius daiktus ar įvykius ir kt.), dėl kurių jie dažnai būna socialiai atskirti, atkreipė dėmesį į šių vaikų emocinio intelekto ugdymo svarbą: padėti atpažinti emocijas; mokytis empatijos ir pan. Vilniaus Šilo mokyklos specialiosios pedagogės M. Žitkuvienės atlikto tyrimo (Mokinių, turinčių autizmo spektro sutrikimų socialinių įgūdžių raiška) rezultatai ne tik patvirtino mokinių, turinčių ASS, socialinių įgūdžių raiškos problemas, bet ir atskleidė vis dar nepakankamas mokyklos pastangus tikslingai ugdyti šių mokinių socialinius įgūdžius.

Socialiniams įgūdžiams ugdyti esama įvairių galimybių. Sertifikuotas taikomosios elegesio analizės terapeutasLukas Kamarauskas pristatė vaizdo modeliavimo metodiką; o specialioji pedagogė Toma Jokubaitienė ir ŠU lektorė dr. Margarita Jurevičienė pristatė savo sukurtų alternatyviosios komunikacijos priemonių“Bendraukime paveikslėliais” ir “Mokomės paveikslėliais” taikymo galimybes. Prelegentų pristatytu metodai grindžiami moksliškai įrodytais daugumai vaikų, turinčių ASS, būdingais ugdymo(si) ir aplinkos vizualizavimo poreikiais. Nemenkų galimybių, ugdant socialinius įgūdžius, teikia fizinė veikla, teigė ŠU doktorantė Ilona Dobrovolskytė. Jos pranešimas (Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimų, psichosocialinės sveikatos ugdymas fizinėje veikloje) įtikino klausytojus, kad fiziniai pratimai, kurie atliekami mažoje grupėje; žaidimai, reikalaujantys loginio mąstymo; joga ir kt. fizinė veikla gerina ne tik fizinę būklę, bet ir teigiamai veikia vaiko, turinčio ASS, savikontrolės, verbalinio ir neverbalinio bendravimo įgūdžius, suteikia džiaugsmo, ugdo pasitikėjimą savimi ir priklausymo grupei jausmą, taigi, gerina vaiko psichosocialinę sveikatą.

Svarbu, kad vaikai mokykloje įgytus socialinius įgūdžius gebėtų priaikyti platesnėse socialinėse veiklose ir aplinkose. Tačiau Lietuvoje nėra daug visuomeninių erdvių, pritaikytų asmenų, turinčių ASS, poreikiams. Agnė Pranckutė (Sensoriniai skaitymai vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų: iššūkiai, patirtys, perspektyvos) iliustravo bibliotekos galimybes, kuriantvaikams, turintiems ASS, draugiškas aplinkas Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje.

Pozityvaus elgesio ir komunikacijos ugdymo būdai. 

Pasaulyje žinomos ir Lietuvoje jau prieinamos įvairios vaikų, turinčių ASS, specialiosios ugdymo metodikos, intervencijos programos, terapijos, tačiau jos reikalauja specifinių kompetencijų ir bendrojo ugdymo mokyklose netaikomos. Tėvai, auginantys šiuos vaikus, savarankiškai ar remdamiesi kitų tėvų patirtimis, ieško specialistų, galinčių teikti jų vaikui veiksmingas elgesio ir kt. terapijas. Kauno kolegijos ir VDU lektorės dr. Daivos Bartušienės pranešimas atskleidė kitą įvairių intervencijų taikymo aspektą. Pasirodo, perdėtas aplinkos spaudimas tėvams, kad jie savo vaikui ieškotų terapinių užsiėmimų, sukelia neigiamas psichologines pasekmes: „Tėvai, kurie sąmoningai atsisako įvairių terapinių užsiėmimų tam tikra prasme ne tik kaltinami už neatsakingą požiūrį į savo vaikus bei jų ateitį, bet ir dažnai nepagrįstai susiejami su žemesniu socialiniu statusu, mažomis pajamomis, menku socialiniu kapitalu ir pan. Tai kelia ne tik tėvų nerimą, bet ir keičia socialinius santykius su aplinkiniais, jie ima vengti bendravimo su tais, kurie savo vaikų lavinimui ir ugdymui taiko daug ir įvairių terapinių užsiėmimų“, teigė D. Bartašienė („Kuo daugiau terapijų, tuo geresni tėvai?“ – subjektyvios autistiškus vaikus auginančių tėvų patirtys).

Buvo pristatytos įvairių terapijų ir metodikų taikymo galimybės. Taikomosios elgesio analizės metodo taikymo galimybes analizavo šios ssrities specialistės – MRU doktorantėm sertifikuota elgesio analitikė (BCBA) Eglė Steponėnienė (VšĮ „Sėkmingi vaikai“) ir Vaida Abromavičienė (Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos logopedė, taikomosios elgesio analizės konsultantė). Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijos principus pristatėspecialioji pedagogė Renata Greimaitė (Vilniaus Sutrikusios raidos vaikų konsultavimo skyrius). Gestų kaip alternatyvios komunikacijos galimybes nagrinėjoTaikomosios elgesio analizės konsultantė / kuratorė Laima Dzikevičienė (asociacija „Kitoks vaikas“). Savo darbo patirtimi, taikant kaniterapijos metodiką, dalijosi psichologė Joana Grygutis ir specialioji pedagogė Inesa Ežerskyte-Purenok (VŠĮ „Saulės gojus“), o dienos centro „Avevitus" specialistė Solveiga Zvicevičienė (VŠĮ „Padėk užaugti") nagrinėjo šokio-judesio terapijos metodo taikymą, ugdant vaikus, turinčius ASS.

Konferencijos pabaigoje prof. D. Pūras, docentai. R. Paulauskas, R. Geležinienė, taikomosios elgesio analizės specialistė Eglė Kairelytė Sauliūnienė ir kt. apibendrino prelegentų įžvalgas, atsakė į konferencijos dalyvių klausimus.

Konferencijos pranešimų tematika įvairiapusiškai atspindėjo aktualiausius vaikų, turinčių ASS, ugdymo aspektus, susijusius su šiems vaikams būdingais ypatingumais. Konferencijos stiprybe laikytina tai, kad mokslinių tyrimų įžvalgas sinergiškai papildė ir iliustavo praktinių patirčių refleksijos. Tikėtina, kad konferencijos dalyvių dėka žengtas dar vienas žingsnis gerinant vaikų, turinčių ASS, ugdymo(si) situaciją mokyklose. Specialistų, mokytojų ir tėvų patirčių analizė turėtų padėti geriau pažinti ir suprasti šių vaikų galimybes, plėtoti pozityvių ugdymo strategijų taikymą ir mokyklų bendruomenių toleranciją šiems vaikams.

 

ŠU Edukologijos instituto Specialiosios pedagogikos ir logopedijos studijų programų komiteto informacija

 

Grįžti