ĮVADAS 4
I.
Gerovės valstybės ir šeimai palankios organizacijos santykis 6
II. Šeimai palankių priemonių taikymas universitetuose: įvairių šalių gerosios praktikos pavyzdžiai 8
III. Šeimai palankios organizacijos kūrimo prielaidos: teisinės situacijos Lietuvoje analizė 10
IV. Tyrimo metodologija 12
V. Šiaulių universiteto darbuotojų ir doktorantų apklausos rezultatai ir analizė 14
5.1. Bendras situacijos darbo organizacijoje vertinimas
5.2. Šeimos ir darbo konfliktas ir jį sąlygojantys veiksniai
5.3. Šeimos ir darbo derinimas: pasekmės ir individualių bei socialinių išteklių naudojimas
5.4. Šeimos ir darbo derinimo priemonės: neformalūs ir formalūs ištekliai
5.5. Šeimos-darbo derinimo priemonių tobulinimas organizacijoje
VI. Šiaulių universiteto studentų apklausos rezultatai ir analizė 17
6.1. Bendras šeimas turinčių studentų mokymosi sąlygų  universitete vertinimas
6.2. Studijų ir šeiminio gyvenimo derinimo konfliktas ir jį sąlygojantys veiksniai
6.3. Studijų ir šeiminio gyvenimo derinimas: pasekmės ir indivudualių bei socialinių išteklių naudojimas
6.4. Šeimos ir studijų derinimo priemonės: neformalūs ir formalūs ištekliai
6.5. Šeimos ir studijų derinimo priemonių tobulinimas organizacijoje
VII. Šeimos politika ir aukštojo mokslo institucijos kaip šeimai palankios organizacijos: švietimo ir socialinės politikos ekspertų interviu analizė 20
7.1. Lietuvos šeimos politikos vertinimas
7.2. Aukštojo mokslo institucijos ir šeimos politika: sankirtos ir paralelės
7.3. Lietuvos aukštojo mokslo įstaigų kaip šeimai palankių organizacijų vertinimas: trūkumai ir gerosios praktikos
7.4. Reformų būtinybė: kokių priemonių reikia norint tapti šeimai palankia organizacija?
IŠVADOS 22
REKOMENDACIJOS 25
LITERATŪRA 26